DVIEJŲ (LIETUVOS VIETINIŲ X DANIJOS LANDRASŲ) IR TRIJŲ (LIETUVOS VIETINIŲ X ŠVEDIJOS JORKŠYRŲ X NORVEGIJOS LANDRASŲ) KIAULIŲ VEISLIŲ KRYŽMINIMAS

Transcription

1 Dviejų (Lietuvos vietinių x Danijos landrasų) ir trijų (Lietuvos vietinių x Švedijos... ISSN Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2004, 45, p UDK DVIEJŲ (LIETUVOS VIETINIŲ X DANIJOS LANDRASŲ) IR TRIJŲ (LIETUVOS VIETINIŲ X ŠVEDIJOS JORKŠYRŲ X NORVEGIJOS LANDRASŲ) KIAULIŲ VEISLIŲ KRYŽMINIMAS Violeta Razmaitė Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas SANTRAUKA Vertinant baigtinį (pramoninį) dviejų (Lietuvos vietinių x Danijos landrasų) ir trijų (Lietuvos vietinių x Švedijos jorkšyrų x Norvegijos landrasų) kiaulių veislių kryžminimo efektyvumą, bandomųjų grupių paršavedės buvo apsėklintos landrasų kuilių sperma, o kontrolinės grupės paršavedės sukergtos su savo veislės kuiliais, todėl abiejų grupių mišrūnų paršelių vadose gauta mažiau negu grynaveislių Lietuvos vietinių paršelių. Atvesti trijų veislių mišrūnai paršeliai buvo 0,1 kg (P < 0,010) stambesni negu grynaveisliai Lietuvos vietiniai ir jų dviejų veislių su Danijos landrasais paršeliai bei intensyviausiai augo iki 3 savaičių amžiaus, tačiau būdami 2 mėnesių amžiaus, nors ir buvo 3,1 kg (P < 0,001) stambesni už grynaveislius, bet 2,5 kg (P < 0,001) mažesni už dviejų veislių mišrūnus. Kontrolinio penėjimo metu vidutinis dviejų veislių mišrūnų prieaugis per parą buvo 109,5 g, o trijų veislių mišrūnų 126,5 g (P < 0,001) didesnis, o kilogramui prieaugio jie atitinkamai sunaudojo 0,5 ir 0,61 p.v. (P < 0,001) mažiau pašarų negu Lietuvos vietinės kiaulės. Lietuvos vietinių kiaulių kryžminimas, taikant tiek dviejų, tiek ir trijų veislių variantų kryžminimą, pagerino ne tik vidutinius skerdenų kokybės rodiklius, bet ir žymiai padidino liesesnių skerdenų skaičių. Lietuvos vietinių su Danijos landrasais ir Lietuvos vietinių x Švedijos jorkšyrų x Norvegijos landrasų mišrūnų skerdenų vidutinis lašinių storis ties pjūviu per nugaros vidurį už paskutinio šonkaulio buvo atitinkamai 7,8 mm ir 6,8 mm mažesnis (P < 0,001), o ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas 6,5 cm 2 ir 5,3 cm 2 didesnis (P < 0,001) negu grynaveislių Lietuvos vietinių kiaulių. Pačius ploniausius 20 mm storio skerdenų lašinius už paskutinio šonkaulio turėjo tik 2% Lietuvos vietinių kiaulių, o dviejų ir trijų veislių mišrūnų skerdenų, kurių lašinių storis 20 mm ir mažiau, atitinkamai buvo 42,9 ir 54,2%. Raktažodžiai: baigtinis kryžminimas, skerdena, lašinių storis ĮVADAS Didinant gyvulininkystės produkcijos gamybos efektyvumą, plito kai kurios vertingos gyvūnų, tarp jų ir kiaulių, veislės, išstumdamos mažiau paplitusias ar prastesniais kai

2 Violeta Razmaitė kuriais selekcionuojamais rodikliais pasižyminčias veisles. Mažėjant veislių skaičiui, mažėja ir bendra genetinė įvairovė. Žemės ūkio gyvūnų veislių įvairovė saugotina dėl didesnių galimybių prisitaikyti prie ateityje būsiančių ūkininkavimo aplinkybių, gyvulininkystės produkcijos pokyčių, veislių kultūrinės-istorinės, ekologinės vertės [15]. Išlikusių pavienių Lietuvos vietinių kiaulių surinkimas ir minimalios bandos suformavimas LVA Gyvulininkystės institute sustabdė visišką senosios Lietuvos kiaulių veislės išnykimą. Tačiau tolesniam veislės išsaugojimo užtikrinimui būtinas platesnis jos panaudojimas [17]. Italų autoriai [6, 26] nurodo, kad norint išsaugoti senąsias nykstančias kiaulių veisles Italijoje, būtina ne tik pagerinti jų auginimo sistemą, sukurti nišą jų produktams rinkoje, vesti apskaitą, bet ir nutraukti nekontroliuojamą jų kryžminimą su pagerintomis veislėmis. Jeigu Prancūzijos kiaulininkystės specialistai ir genetikai [11] pramoninį nykstančių kiaulių veislių kryžminimą nurodo kaip vieną iš platesnio panaudojimo būdų, kartu pabrėždami kryžminimo kontrolės, turinčios padėti išvengti grynaveislių kiaulių praradimą, svarbą, tai vokiečių specialistai savo vietinių kiaulių veislių pagrindiniu išsaugojimo būdu laiko jų panaudojimą pramoninio kryžminimo sistemoje, ir nurodo, kad gauti hibridai atitinka komerciniams hibridams keliamus reikalavimus [3, 7, 8]. Pastaruoju metu mažėjant bendram publikacijų, skirtų kiaulių kryžminimo klausimams, skaičiui, nemaža jų dalis skiriama geriausioms tėvinėms formoms išaiškinti baigtinio kryžminimo variantuose [1, 2, 5, 12, 18] arba deriniams su retomis, nykstančiomis veislėmis įvertinti [3, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 20, 21, 24, 25, 26]. Todėl ir Lietuvos vietinių kiaulių populiacijoje, saugomoje LVA Gyvulininkystės institute, atliekami baigtinio (terminalinio) kryžminimo bandymai, vertinant įvairius derinius. Šio darbo tikslas buvo įvertinti Lietuvos vietinių kiaulių dviejų veislių kryžminimo su Danijos landrasų kuiliais bei trijų veislių (Lietuvos vietinės x Švedijos jorkšyrai x Norvegijos landrasai) kryžminimo efektyvumą. TYRIMŲ SĄLYGOS IR METODAI Darbas atliktas Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute ir kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje. Dviejų veislių (Lietuvos vietinių kiaulių x Danijos landrasų) ir trijų veislių (Lietuvos vietinių x Švedijos jorkšyrų x Norvegijos landrasų) baigtinio kryžminimo efektyvumui nustatyti analogų principu buvo sudarytos Lietuvos vietinių ir jų mišrūnių su Švedijos jorkšyrais kiaulių grupės po 8 paršavedes kiekvienoje. Kontrolinės grupės Lietuvos vietinės kiaulės pagal uždarą vietinių kiaulių veisimo schemą buvo sukergtos su Lietuvos vietiniais kuiliais, o tiriamųjų grupių Lietuvos vietinės ir jų mišrūnės su Švedijos jorkšyrais apsėklintos Danijos ir Norvegijos landrasų kuilių sperma. Visos paršavedės ir jų atvesti paršeliai buvo šeriami tais pačiais kombinuotaisiais pašarais pagal normas. Iš kiekvienos grupės buvo atrinkta po dienų amžiaus paršelių, kurie buvo išvežti į kiaulių kontrolinio penėjimo stotį, kurioje buvo auginami, skerdžiami ir įvertinami pagal veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės vertinimo taisyklėse aprašytas metodikas. Prieš skerdimą kiaulės buvo įvertintos ultragarso aparatu Piglog Duomenys biometriškai apdoroti, naudojantis Windows operacinės sistemos skaičiuokle Excel, 1 Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo ir informacijos teikimo taisyklės

3 Dviejų (Lietuvos vietinių x Danijos landrasų) ir trijų (Lietuvos vietinių x Švedijos... panaudojus Snedecor o ir Cochran o [22] metodikas. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS Lietuvos vietines kiaules kryžminant su Danijos landrasų kuiliais, visi paršeliai gimė balti. 89,9% Lietuvos vietinių paršelių gimė su karoliukais, bet abu karoliukus turėjo 86% visų gimusių Lietuvos vietinių paršelių. Du karoliukus paveldėjo 50,7% Lietuvos vietinių kiaulių su Danijos landrasais paršeliai, o abu arba po vieną karoliuką turėjo net 56,7% mišrūnų su Danijos landrasais paršeliai. Dalis Danijoje pasitaikančių deglų kiaulių, kildinamų iš susimaišiusių senųjų danų landrasų su Gloučesterio kiaulėmis, taip pat turi karoliukus [4]. Nors be genetinių tyrimų negalima ieškoti sąsajų, tačiau atliekant Lietuvos vietinių kiaulių baigtinio kryžminimo bandymus su kitomis veislėmis, nebuvo gauta tiek daug mišrūnų, paveldėjusių karoliukus, kiek mišrūnų su Danijos landrasais. Lietuvos vietinių su Danijos landrasais mišriose vadose gauta vidutiniškai 1,23 paršelio mažiau (1 lentelė), o su Norvegijos landrasais kryžminant mišrūnes (Lietuvos vietinės x Švedijos jorkšyrai) kiaules, vidutiniškai iš vados gauta dar mažiau paršelių, kurių buvo net 1,5 paršelio mažiau negu grynaveislių Lietuvos vietinių paršelių, tačiau paršelių skaičiaus skirtumai tarp grupių statistiškai nepatikimi. Solanes et al. [23] tyrimų duomenimis, Švedijos jorkšyrų paršavedės Švedijoje vidutiniškai veda po 11,9 paršelio, todėl kryžminimas, ir ypač F 1 paršavedžių (Lietuvos vietinės x Švedijos jorkšyrai) panaudojimas trijų veislių derinyje, negalėtų įtakoti paršelių skaičiaus sumažėjimo mišriose vadose. Įtakos greičiau galėjo turėti tai, kad grynaveislių paršelių vados gautos, paršavedes natūraliai kergiant su savo bandos kuiliais, o kryžminimui naudojant pirktą užsienio veislių kuilių spermą. Tai patvirtina LVA GI Lietuvos baltųjų kiaulių, kergtų ir sėklintų tik su Lietuvos baltaisiais kuiliais, atvestų paršelių skaičiaus analizė, nes apsėklintos paršavedės atvedė net 1,6 paršelio mažiau negu kergtos. Moeller et al. [13], remdamiesi kitais autoriais, nurodo, kad nežiūrint žemo reprodukcinių savybių paveldimumo, jų įvairavimas tarp veislių gana aukštas, todėl komercinėje kiaulininkystėje dominuoja F 1 veislių ar atrinktų linijų krosai. Dėl mažo Lietuvos vietinių kiaulių skaičiaus įmanomi tik jų krosų su įvairiomis veislėmis (linijomis), atrinktomis ne tik pagal geras reprodukcines, bet ir intensyvaus augimo bei aukštą skerdenų kokybę, taikymas ir tyrimai. Mūsų tyrimų duomenimis, Lietuvos vietinių kiaulių kryžminimas su aukštesnio produktyvumo veislių kuiliais nepadidina paršavedžių vislumo, tačiau mišrūnai paršeliai auga intensyviau. Nors mūsų bandymų metu dviejų ir trijų veislių paršelių gimė mažiau, tačiau tik trijų veislių (Lietuvos vietinių x Švedijos jorkšyrų x Norvegijos landrasų) atvesti paršeliai 0,1 kg (P < 0,010) buvo stambesni negu grynaveisliai Lietuvos vietiniai paršeliai. Paršelių svoris grupių viduje pasiskirstė labai plačiose ribose. Tiksliau jų stambumą ir pasiskirstymą pagal svorį grynaveislių ir mišrūnų grupėse charakterizuoja 1 paveikslas. Lietuvos vietiniai paršeliai, kaip ir jų mišrūnai su landrasais, atvesti vienodo svorio, iki trijų savaičių amžiaus augo vienodai, tačiau būdami dviejų mėnesių amžiaus, Lietuvos vietinių su Danijos landrasais mišrūnai buvo net 5,1 kg (P < 0,001) stambesni negu grynaveisliai paršeliai (1 lentelė). 82,7% grynaveislių Lietuvos vietinių paršelių išsaugota iki trijų savaičių amžiaus arba 0,6% daugiau negu jų mišrūnų su landrasais. Trijų veislių mišrūnų išsaugojimo procentas buvo žymiai mažesnis. Iki trijų savaičių jų buvo išsaugota tik 75,4%, tačiau taip atsitiko dėl to, kad po paršiavimosi kritus vienai 5

4 Violeta Razmaitė 1 lentelė. Atvestų Lietuvos vietinių ir jų mišrūnų paršelių augimas iki 2-jų mėnesių amžiaus Table 1. Performance of Lithuanian indigenous wattle and crossbred piglets until 2 months age Lietuvos vietiniai x Lietuvos vietiniai x Švedijos jorkšyrai x Lietuvos vietiniai Danijos landrasai Norvegijos landrasai Rodikliai Lithuanian Lithuanian indigenous x Lithuanian indige- Traits indigenous Danish nous x Swedish Landrace Yorkshire x Norwe-gian Landrace įvairavimo įvairavimo įvairavimo M±m intervalas M±m intervalas M±m intervalas Range Range Range Atvestų paršelių skaičius 10,9±0, ,9±1, ,1±1, Number total born Atvestų gyvų paršelių skaičius 10,1±0, ,6±1, ,6±1, Number born alive Atvestų paršelių svoris kg 1,3±0,02 0,61-1,9 1,3±0,04 0,6-1,86 1,4±0,04 0,59-2,29 Weight at birth, kg Paršelių skaičius lizde 21 dieną Number of piglets at 21 days 21 dienos paršelių svoris kg Weight at 21 days, kg 2 mėnesių paršelių skaičius Number of piglets at 2 months age 2 mėnesių paršelių svoris kg Weight at 2 months age, kg 8,4±0, ,9±0, ,5±1, ,6±0,10 1,9-7,2 4,6±0,14 1,8-6,4 6,0±0, ,89±0, ,4±0, ,5±1, ,3±0,41 5,5-25,7 19,9±0,6 11,7-32,2 17,4±0,76 6,7-24,7 mišrūnei paršavedei, buvo prarasta ir visa jos vada. Neskaičiuojant šios prarastos vados, trijų veislių mišrūnų paršelių išsaugojimo procentas iki 3 savaičių amžiaus būtų netgi geresnis 85,2%. Atvesti trijų veislių mišrūnai buvo ne tik stambiausi, bet ir intensyviau negu kitų grupių paršeliai augo iki 3 savaičių. 21 dieną jie buvo 1,4 kg (P < 0,001) stambesni negu grynaveisliai Lietuvos vietiniai paršeliai ir jų dviejų veislių mišrūnai, 6

5 Dviejų (Lietuvos vietinių x Danijos landrasų) ir trijų (Lietuvos vietinių x Švedijos... 1 pav. Atvestų skirtingo genotipo paršelių pasiskirstymas pagal svorį Fig. 1. Distribution of newborn different genotype piglets by weight tačiau būdami dviejų mėnesių amžiaus, nors ir buvo 3,1 kg (P < 0,001) stambesni už grynaveislius, bet 2,5 kg (P < 0,001) mažesni už dviejų veislių mišrūnus. Kontrolinio penėjimo stotyje įvertintų Lietuvos vietinių kiaulių vidutinis prieaugis buvo 109,5 (P < 0,001) ir 126,5 g (P < 0,01) mažesnis negu jų dviejų ir trijų veislių mišrūnų, todėl jos ir 100 kg svorį pasiekė atitinkamai 21,6 (P < 0,001) ir 23,8 (P < 0,001) dienomis vėliau (2 lentelė). Kilogramui prieaugio grynaveislės Lietuvos vietinės kiaulės sunaudojo 0,5 p.v. (P < 0,001) daugiau negu jų mišrūnai su Danijos landrasais ir 0,61 (P < 0,001) daugiau ne- 2 lentelė. Kiaulių kontrolinio penėjimo ir skerdenų rodikliai Table 2. Finishing performance of pigs and assessment of carcass quality Lietuvos vietiniai x Lietuvos vietiniai x Švedijos jorkšyrai x Lietuvos vietiniai Danijos landrasai Norvegijos landrasai Rodikliai Lithuanian Lithuanian indigenous x Lithuanian indige- Traits indigenous Danish nous x Swedish Landrace Yorkshire x Norwe-gian Landrace Svoris prieš skerdimą kg Weight at slaughter, kg įvairavimo įvairavimo įvairavimo M±m intervalas M±m intervalas M±m intervalas Range Range Range ,6±0, ,5±1, ,5±1,

6 Violeta Razmaitė 2 lentelė (tęsinys) Table 2 (continued) Skerdenos svoris kg 70,3±0, ,5 72,3±0, ,9 72,3±0, ,2 Carcass weight, kg Amžius dienomis, esant 100 kg Age at 100 kg weight, days 200,8±2, ,2±3,48 144± ,0±4, ,8 Vidutinis prieaugis per parą g 659,8±13, ,3±21, ,3±22, Average daily gain, g Pašarų sąnaudos 1 kg prieaugio p.v. Feed conversion, FU/kg Skerdenos ilgis cm Carcass length, cm 3,6±0,07 2,49-5,38 3,1±0,09 2,51-4,02 3,0±0,08 2,36-3,76 92,8±0, ,3±0, ,5±0, Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas cm 2 27,5±0, ,0±0, ,8±0, Loin lean area, cm 2 Nugaros lašinių storis mm: Backfat depth, mm: ties 6-7 šonkauliu at 6-7 rib 34,2±0, ,6±1, ,1±1, ties 10 šonkauliu at 10 rib 28,1±0, ,3±1, ,8±1, už paskutinio šonkaulio 29,4±0, ,2±0, ,2±1, behind last rib ties paskutiniu juosmens slanksteliu at last lumbar 29,9±0, ,7±1, ,2±1, vertebra Kumpio svoris kg Ham weight, kg 10,4±0,11 8,5-11,8 10,8±0, ,7 10,8±0,11 9,4-11,7 Gyvų kiaulių lašinių storis šone mm: Sidefat depth on live pigs, mm: 1 taške Fat 1 at point 1 Fat 1 22,2±0, ,6±0, ,0±0, taške Fat 2 at point 2 Fat 2 22,2±0, ,9±0, ,5±0, Raumens gylis mm Muscle depth, mm ,3±0, ,4±1, ,3±0,

7 Dviejų (Lietuvos vietinių x Danijos landrasų) ir trijų (Lietuvos vietinių x Švedijos... gu trijų veislių mišrūnai. Nors vidutinis skerdžiamų Lietuvos vietinių kiaulių svoris buvo 2,9 kg ( <,025) ir 4,9 kg (P < 0,001), o skerdenų svoris 2 kg (P < 0,001) mažesnis negu jų dviejų ir trijų veislių mišrūnų, tačiau Lietuvos vietinių kiaulių skerdenų išeiga buvo 72,8% arba 0,1% ir 1,54% didesnė negu dviejų ir trijų veislių mišrūnų. Lietuvos vietinių kiaulių skerdenos buvo atitinkamai 1,5 cm (P < 0,025) ir 5,7 cm (P < 0,01) trumpesnės bei riebesnės nagu jų mišrūnų. Grynaveislių Lietuvos vietinių kiaulių nugaros lašinių storis ties pjūviu per nugaros vidurį už paskutinio šonkaulio buvo atitinkamai 7,8 mm (P < 0,001) ir 6,8 mm (P < 0,001) didesnis, o ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas - 6,5 cm 2 (P < 0,001) ir 5,3 cm 2 (P < 0,001) mažesnis negu dviejų ir trijų veislių mišrūnų. Ties 10 šonkauliu visų tirtų grupių kiaulių lašinių storis buvo mažesnis negu už paskutinio šonkaulio. Lašinių storio ties 10 šonkauliu skirtumas tarp Lietuvos vietinių ir jų mišrūnų su Danijos landrasais toks pats, kaip ir lašinių storio už paskutinio šonkaulio skirtumas. Trijų veislių mišrūnų lašinių storis ties 10 šonkauliu buvo mažiausias iš visų grupių ir net 8,3 mm (P < 0,001) mažesnis negu Lietuvos vietinių kiaulių, tačiau lašinių storio skirtumai tarp dviejų ir trijų veislių mišrūnų statistiškai nepatikimi. Vienose šalyse, tokiose kaip JAV, Kanada, vertinant kiaulių skerdenas, pagrindiniais rodikliais laikomi lašinių storis ties 10 šonkauliu ir raumens akies plotas [16], kitose lašinių storis tarp 3-4 slankstelio nuo paskutinio šonkaulio, tačiau apie 6 cm į šoną nuo nugaros vidurio linijos [10]. Taškas tarp 3-4 slankstelio nuo paskutinio šonkaulio, priklausomai nuo šonkaulių skaičiaus, turėtų atitikti tašką tarp arba tarp šonkaulių. Ši skerdenų matavimo vieta labiau atitiktų mūsų gyvų kiaulių ultragarsu išmatuotą lašinių storį antrame taške (Fat-2). Šito reikėtų nepamiršti, vertinant mūsų kiaulių skerdenas. Nors visi mišrūnų penėjimosi savybių ir skerdenų kokybės vidutiniai rodikliai buvo geresni negu grynaveislių Lietuvos vietinių kiaulių, tačiau visų grupių viduje atskirų kiaulių rodikliai buvo labai skirtingi ir pasiskirstė plačiose ribose, bet Lietuvos vietinių kiaulių kryžminimas padidina kiaulių su plonesniais lašiniais skaičių. Grynaveislių Lietuvos vietinių ir jų dviejų bei trijų veislių mišrūnų pasiskirstymo proporcijos pagal skerdenų lašinių storį ties 10 ir paskutiniu šonkauliais pateiktas 2 ir 3 pav. Lašinių storį iki 17 mm ties 10 šonkauliu turėjo 28,6% dviejų veislių (Lietuvos vietinės x Danijos landrasai) ir 33,4% trijų veislių (Lietuvos vietinės x Švedijos jorkšyrai x Norvegijos landrasai) mišrūnų skerdenos. Grynaveislių Lietuvos vietinių kiaulių skerdenų patys ploniausi lašiniai ties 10 šonkauliu buvo 20 mm. Net 44,8% Lietuvos vietinių kiaulių skerdenų lašinių storis ties 10 šonkauliu buvo 30 mm ir daugiau, o mišrūnų su Danijos landrasais skerdenų su tokio storio lašiniais nebuvo. Tik 8,3% trijų veislių (Lietuvos vietinės x Švedijos jorkšyrai x Norvegijos landrasai) skerdenų buvo su mm storio lašiniais. Lašinių storiu iki 17 mm už paskutinio šonkaulio išsiskyrė 19,1% dviejų ir 29,2% trijų veislių mišrūnų skerdenų. Patys ploniausi Lietuvos vietinių kiaulių skerdenų lašiniai už paskutinio šonkaulio buvo 20 mm, tačiau tokio storio lašinius turėjo tik 2% Lietuvos vietinių kiaulių skerdenų, o dviejų ir trijų veislių mišrūnų skerdenų, kurių lašinių storis 20 mm ir mažiau, atitinkamai buvo 42,9 ir 54,2%. Lašinių storis šone (išmatuotas ultragarsu) žemesnis negu ties nugaros viduriu, todėl ir skirtumų tarp grupių reikšmės mažesnės. Abiejų mišrūnų grupių kiaulių kumpių svoris buvo 0,4 kg (P < 0,001) didesnis negu Lietuvos vietinių kiaulių. 9

8 Violeta Razmaitė Pav. 2. Lietuvos vietinių kiaulių ir jų dviejų bei trijų veislių mišrūnų skerdenų pasiskirstymas pagal lašinių storį ties 10 šonkauliu Fig. 2. Distribution of carcasses of Lithuanian indigenous pigs and their crosbreds by backfat depth at 10 rib Pav. 3. Lietuvos vietinių kiaulių ir jų dviejų bei trijų veislių mišrūnų skerdenų pasiskirstymas pagal lašinių storį ties paskutiniu šonkauliu Fig. 3. Distribution of carcasses of Lithuanian indigenous pigs and their crosbreds by backfat depth at last rib IŠVADOS 1. Trijų veislių (Lietuvos vietinės x Švedijos jorkšyrai x Norvegijos landrasai) mišrūnai paršeliai gimė 0,1 kg (P < 0,010) stambesni negu grynaveisliai Lietuvos vietiniai ir dviejų veislių (Lietuvos vietinės x Danijos landrasai) mišrūnai paršeliai bei intensyviausiai augo iki 3 savaičių, tačiau būdami 2 mėnesių amžiaus, nors ir buvo 3,1 kg (P < 0,001) stambesni už grynaveislius, bet 2,5 kg (P < 0,001) mažesni už dviejų veislių mišrūnus. 10

9 Dviejų (Lietuvos vietinių x Danijos landrasų) ir trijų (Lietuvos vietinių x Švedijos Kontrolinio penėjimo metu vidutinis dviejų veislių mišrūnų prieaugis per parą buvo 109,5 g (P < 0,001), trijų veislių mišrūnų 126,5 g (P < 0,001) didesnis, o kilogramui prieaugio jie atitinkamai sunaudojo 0,5 ir 0,61 p.v. (P < 0,001) mažiau negu Lietuvos vietinės. 3. Dviejų veislių (Lietuvos vietinės x Danijos landrasai) ir trijų veislių (Lietuvos vietinės x Švedijos jorkšyrai x Norvegijos landrasai) mišrūnų skerdenų vidutinis lašinių storis ties pjūviu per nugaros vidurį už paskutinio šonkaulio buvo atitinkamai 7,8 ir 6,8 mm (P < 0,001) mažesnis, o ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas 6,5 cm 2 ir 5,3 cm 2 (P < 0,001) didesnis negu grynaveislių Lietuvos vietinių kiaulių. 4. Lietuvos vietinių kiaulių kryžminimas ne tik pagerina vidutinius skerdenų kokybės rodiklius, bet ir padidina liesesnių skerdenų skaičių. Pačius ploniausius 20 mm storio skerdenų lašinius už paskutinio šonkaulio turėjo 2% Lietuvos vietinių kiaulių, o dviejų (Lietuvos vietinės x Danijos landrasai) ir trijų (Lietuvos vietinės x Švedijos jorkšyrai x Norvegijos landrasai) veislių mišrūnų skerdenų, kurių lašinių storis buvo iki 20 mm, atitinkamai buvo 42,9 ir 54,2%. Literatūra 1. Cassady J. P., Young L. D., Leymaster A. Heterosis and recombination effects on pig growth and carcass traits. Journal of Animal Science Vol. 80. P Cassady J. P., Young L. D., Leymaster A. Heterosis and recombination effects on pig reproductive traits. Journal of Animal Science Vol. 80. P Chainetr W., Glodek P., Brandt H. et al. Systematic crossbreeding as a tool to conserve endangered pig breeds. Archives of Animal Breeding Vol. 45. P Danish Black Pied pigs. Conservation of old breeds of Danish domestic animals (Vigh-Larsen F. ed.). P Edwards S.A., Wood J.D., Moncrief C.B. et al. Comparison of the Duroc and Large White as terminal sire breeds and their effect on pigmeat quality. Animal Production Vol. 54. P Gandini G., Fortina F., Franci O. et al. Pig genetic resources of Italy. Pig genetic resources in Europe. EAAP publication No P Glodek P., Chainetr W., Henning M. et al. Performances of Garman local breeds. Pig genetic resources in Europe. EAAP publication No P Glodek P., Kratz R., Schultz E. et al. Effect of sire breeds in commercial pig crosses on growth, carcass composition, meat and fat quality. Archives of Animal Breeding Vol. 47. P Haley C.S., d Agaro E., Ellis M. Genetic components of growth and ultrasonic fat depth traits in Meishan and Large White pigs and their reciprocal crosses. Animal Production Vol. 54. P Hulsegge B., Sterrenburg P., Merkus G.S.M. Production of lean meat proportion in pig carcasses and in the major cuts from multiple measurements made with the Hennesy Grading Probe. Animal Production Vol. 59. P Labroue F., Marsac H., Luquet M. et al. Performances of French local breeds. Pig genetic resources in Europe. EAAP publication No P Latorre M.A., Medel P., Fuentetaja A. et al. Effect of gender, terminal sire line and age at slaughter on performance, carcass characteristics and meat quality of heavy pigs. Animal Science Vol. 77. P Moeller S.J., Goodwin R.N., Johnson R.K. et al. The national pork producers council ma- 11

10 Violeta Razmaitė ternal line national genetic evaluation program: A comparison of six maternal genetic lines for female productivity measures over four parities. Journal of Animal Science Vol. 82. P Nieto R., Lara L., Garcia M.A. et al. Effects of dietary protein content and food intake on carcass characteristics and organ weights of growing Iberian pigs. Animal Science Vol. 77. P Oldenbroek J.K. Genebanks and the conservations of farm animal genetic resources. Lelystad: ID-DLO, p. 16. Pringle T. D., Williams S. E. Carcass traits, cut yields and compositional end points in high-lean-yielding pork carcasses: Effects of 10 th rib backfat and loin eye area. Journal of Animal Science Vol. 79. P Razmaitė V., Šveistys J. Performance and studies of the Lithuanian indigenous wattle pig breed. Biologija Nr. 4 (priedas). P Rybarczyk A., Kortz J., Pietruszka A. et al. Meat quality characteristics of hybrid fatteners obtained from three- and four-way crossing with contribution of Pietrain boars or crosses of Pietrain with Duroc and line 990 Electronic Journal of Polish Agricultural Universities. Animal Husbandry Vol. 5. P Serra J.J., Ellis M., Haley C.S. Genetic components of carcass and meat quality traits in Meishan and Large White pigs and their reciprocal crosses. Animal Production Vol. 54. P Serra X., Gil F., Perez-Enciso M., Oliver M.A. et al. A comparison of carcass, meat quality and histochemical characteristics of Iberian (Guadyerbas line) and Landrace. Livestock Production Science Vol. 56. P Šimek J., Grolichov M., Steinhauserov I. et al. Carcass and meat quality of selected final hybrids of pigs in the Czech Republic. Meat Science Vol. 66. P Snedecor G.W., Cochran W.G. Statistical Methods. Ames: Iowa State University Press, p. 23. Solanes F.X., Grandinson K., Rydhmer L. et al. Direct and maternal influences on the early growth, fattening performance and carcass traits of pigs. Livestock Production Science Vol. 88. P Thaller G., Dempfle L., Schlecht A. et al. Effects of the MHS locus on growth, carcass and meat quality traits in F 2 crosses between Mangalitza and Pietrain breeds. Archives of Animal Breeding Vol. P Young L.D. Survival, body weights, feed efficiency and carcass traits of ¾ White composite and ¼ Duroc, ¼ Meishan, ¼ Fengjing, or ¼ Minshu pigs. Journal of Animal Science Vol. 73. P Zullo A., Barone C.M.A., Colatruglio P. et al. Chemical composition of pig meat from genetic type Casertana and its crossbreds. Meat Science Vol. 63. P Gyvūnų genetikos ir veisimo skyrius ISSN Animal Husbandry. Scientific Articles, 2004, 45, p Gauta UDK

11 Dviejų (Lietuvos vietinių x Danijos landrasų) ir trijų (Lietuvos vietinių x Švedijos... TWO-WAY (LITHUANIAN INDIGENOUS X DANISH LANDRACE) AND THREE-WAY (LITHUANIAN INDIGENOUS X SWEDISH YORKSHIRE X NORWEGIAN LANDRACE) CROSSING OF PIGS Violeta Razmaitė Summary A study was conducted to determine the efficiency of two-way (Lithuanian indigenous x Danish landrace) and three-way (Lithuanian indigenous x Swedish Yorkshire x Norwegian Landrace) crossing of pigs. The sows in the experimental groups were inseminated with landrace semen and those in the control group were mated with indigenous boars, therefore, the litter size of crossbred piglets in both groups was lower than that of purebred piglets. Three-way crossbred piglets weighed at birth 0.1 kg (P < 0.010) more compared with purebred indigenous and two-way crossbred piglets and grew most intensively till 3 weeks of age, however, at 2 months of age three-way crossbred weighed 3.1 kg (P < 0.001) more than purebreds but 2.5 kg (P < 0.001) less than two-way crossbred pigs. Fattening performance resulted in and g (P < 0.001) higher average daily gains of, respectively, two-way and there-way crossbred pigs and intake of 0.5 and 0.61 FU (P < 0.001) less per kg gain in comparison with purebred pigs. Both two-way and three-way crossing of indigenous pigs resulted not only in higher carcass quality but also in considerably higher number of more lean carcasses. The average backfat depth behind the last rib and loin lean area of two-way and three-way crossbred pigs were, respectively, 7.8 and 6.8 mm (P < 0.001) lower and 6.5 and 5.3 cm 2 (P < 0.001) greater in comparison with purebred pigs. Only 2% of Lithuanian indigenous pigs had backfat thickness behind the last rib of only 20 mm, while the corresponding percentage of two-way and three-way crossbred pigs was 42.9 and 54.2%. Key words: terminal crossing, carcass, backfat depth ISSN Животноводство. Научные труды, 2004, 45, с УДК ДВУХПОРОДНОЕ (ЛИТОВСКАЯ МЕСТНАЯ Х ДАТСКИЙ ЛАНДРАС) И ТРЕХПОРОДНОЕ (ЛИТОВСКАЯ МЕСТНАЯ Х ШВЕДСКИЙ ЙОРКШИР Х НОРВЕЖСКИЙ ЛАНДРАС) СКРЕЩИВАНИЕСВИНЕЙ Виолета Размайте Резюме При терминальном (промышленном) скрещивании литовских местных и их помесных (литовская местная х шведский йоркшир) свиней с хряками датский и норвежский ландрас свиноматки опытных групп были искусственно осеменены, а свиноматки контрольной группы спарены с хряками своей породы. Помесного приплода обеих групп было получено меньше, чем у чистопородных литовских местных свиней. Трехпородные помеси родились на 0,1 кг (Р < 0,010) крупнее, 13

12 Violeta Razmaitė чем литовские местные поросята и их двухпородные помеси, и лучше росли до 3-недельного возраста. Их средний вес в двухмесячном возрасте был на 3,1 кг (Р < 0,001) больше, чем у литовских местных поросят, но на 2,5 кг (Р < 0,001) меньше, чем у двухпородных (литовская местная х датский ландрас) помесей. Среднесуточный прирост при контрольном откорме у двухпородных и трехпородных помесей был на 109,5 г (Р < 0,001) и на 126,5 г (Р < 0,001) больше, чем у литовских местных свиней. На 1 кг прироста помеси затрачивали соответственно на 0,5 и 0,61 кормовой единицы меньше, чем у чистопородных литовских местных свиней. Двухпородное и трехпородное скрещивание местных свиней улучшило средние показатели качества туш и увеличило число менее жирных туш. Толщина шпика за последним ребром на дорсальной линии разреза туш у двухпомесных свиней была на 7,8 мм (Р < 0,001), а у трехпомесных свиней на 6,8 мм (Р < 0,001) меньше, чем у литовских местных свиней. Площадь мышечного глазка у помесей была соответственно на 6,5 см 2 и 5,3 см 2 больше (Р < 0,001) чем у чистопородных свиней. Самый тонкий шпик толщиной в 20 мм имели лишь 2% литовских местных свиней, но толщиной шпика до 20 мм отличались 42,9% двухпородных и 54,2% трехпородных помесей. Ключевые слова: терминальное скрещивание, туша, толщина шпика 14