Šunų ektoparazitų paplitimas Kauno apskrityje Prevalence of dog ectoparasites in Kaunas district
|
|
- Arline Clarke
- 6 years ago
- Views:
Transcription
1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Kristina Blekaitytė Šunų ektoparazitų paplitimas Kauno apskrityje Prevalence of dog ectoparasites in Kaunas district Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Darbo vadovas: doc. dr. Mindaugas Šarkūnas KAUNAS 2015
2 DARBAS ATLIKTAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Šunų ektoparazitų paplitimas Kauno apskrityje. 1. Yra atliktas mano pačios; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO (data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE (aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas (vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: (data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas) 2
3 TURINYS SANTRAUKA...4 SUMMARY...5 ĮVADAS LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Niežų erkės Sarcoptes scabiei Otodectes cynotis Demodex canis Cheyletiella yasguri Kraujasiurbės erkės (Ixodidae) Blusos (Siphonaptera) Utėlės ir plaukagraužiai Ektoparazitų paplitimas kitose šlayse TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI 2.1. Tiriamieji gyvūnai Ektoparazitų nustatymo ir gydymo metodai Rezultatų statistinė analizė REZULTATAI 3.1. Ektoparazitų pasiskirstymas tarp šunų lyčių Ektoparazitų pasiskirstymas tarp amžiaus grupių Ektoparazitų pasiskirstymas sezoniškai Ektoparazitų pasiskirstymas tarp šunų veislių REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
4 SANTRAUKA Darbo tema: šunų ektoparazitų paplitimas Kauno apskrityje. Darbo tikslas: nustatyti šunų ektoparazitų paplitimą Kauno apskrityje, paplitimo priklausomybę nuo šunų lyties, amžiaus, veislės ir metų laiko. Tyrimai buvo atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje. Atrinkti ir išanalizuoti 245 ektoparazitais užsikrėtusių šunų atvejai laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Šunys buvo užsikrėtę niežų erkėmis: Sarcoptes scabiei, Demodex canis, Otodectes cynotis, Cheyletiella yasguri, kraujasiurbėmis erkėmis, blusomis ir utėlėmis. Didžiausias paplitimas kraujasiurbių erkių (163 (66,53%) atvejai), mažiausias utėlių (1 (0,4%) atvejis). Iš niežų erkių gausiausiai paplitę S. scabiei (32 (13,06%) atvejai). Šunų lytis neturėjo reikšmingos įtakos: 59,18% užsikrėtusiųjų buvo patinai, 40,82% patelės. Ryškesnis pasiskirstymo tarp lyčių skirtumas užsikrėtusiųjų D. canis patinų 68,42%, patelių 31,58%, taip pat užsikrėtusių kraujasiurbėmis erkėmis patinų 61,96%, patelių 38,04%. Nustatyta, kad šuns amžius turi nedidelės įtakos užsikrėtimui jaunesni nei 3 metų amžiaus šunys dažniau užsikrečia ektoparazitais (35,92%). Ryškiausiai tai matoma tarp užsikrėtusių D. canis jaunesni nei 3 metų amžiaus šunys sudaro 73,68%. Sezonas turi įtakos ektoparazitų paplitimui daugiausia pavasarį (57,55%), mažiausia vasarą (9,8%). Tačiau užsikrėtimo D. canis atvejų dažniausiai pasitaikė žiemos metu (47,37%), o C. yasguri vasarą (38,46%). Šunų veislė turi nedidelės įtakos užsikrėtimui ektoparazitais daugiausia užsikrėtusių šunų priklauso mažų veislių grupei (31,53%). Raktažodžiai: ektoparazitai, šunys, paplitimas, erkės, blusos. 4
5 SUMMARY Title: Prevalence of dog ectoparasites in Kaunas district Objective: to examine the incidence of ectoparasites in dogs the region of Kaunas, to determine how the incidence depends on the sex of the dogs, age, breed and the time of the year. The study was conducted in the Dr. L. Kriaučeliūnas Veterinary Small animal Clinic, the Veterinary Academy of Lithuanian University of Health Sciences. 245 cases of dogs infected with ectoparasites from the period from 1st of January, 2013, to 30th June, 2014, were selected and analyzed. The dogs analysed were infected with mange mites Sarcoptes scabiei, Demodex canis, Otodectes cynotis, Cheyletiella yasguri, bloodsucking ticks, fleas and louse. The majority of dogs were infected with bloodsucking ticks (163 (66,53%) cases), the least dogs were infected with louse ((1 (0,4%) case). The highest incidence of the mange mites was of S. scabiei (32 (13,06%) cases). The sex of dogs did not have the significant influence: 59,18% of infected dogs were male, 40,82% female. The more significant difference in the incidence depending on the sex of the dogs were among the dogs infected with D. canis: males - 68,42%, females - 31,58%, also among the dogs infected with bloodsucking ticks: males - 61,96%, females 38,04%. It was determined, that the age of the dogs does have some influence on the infection dogs that are younger that 3 years old get infected with ectoparasites more often (35,92%). The increase of the incidence was the clearest among the dogs infected with D. canis 73,68% of infected dogs were younger than 3 years old. Time of the year does affect the incidence of ectoparasites the most cases occured in spring (57,55%), the least in summer (9,8%). However, cases of the infections with D. canis the most often occured in winter (47,37%), and with C. yasguri in summer (38,46%). The breed of the dogs does have some influence on the infection with ectoparasites the highest number of infected dogs was in the group of small dog breeds (31,53%). Key words: ectoparasites, dogs, incidence, mites, fleas. 5
6 ĮVADAS Šuo nuo seniausių laikų lydi žmogų. Šiais laikais dauguma žmonių neįsivaizduoja savo gyvenimo be augintinio. Kad išlaikyti ryšį, žmogus privalo nuolat rūpintis savo gyvūnu. Tačiau, kad ir kaip stengiamasi tinkamai rūpintis, vis tiek neišvengiama ligų. Šunims viena iš dažniau pasitaikančių ligų yra užsikrėtimas ektoparazitais. Tam įtakos turi kasdienis šunų lankymasis parazitų buveinėse, taip pat gana dažnas kontaktavimas su užsikrėtusiais gyvūnais. Ektoparazitams priklauso nariuotakojų tipo, voragyvių klasės atstovai: niežų erkės ir kraujasiurbės erkės, bei vabzdžių klasės atstovai: blusos, utėlės ir plaukagraužiai. Daugelyje pasaulio regionų blusos ir kraujasiurbės erkės yra laikomos labiausiai paplitusiais šunų ektoparazitais (Xhaxhiu ir kiti, 2009). Lietuvoje pagausėjo erkių populiacija, nes joms plisti yra palankios klimato sąlygos (A. Karpovaitė ir kt., 2013). Taip pat ektoparazitų išplitimui įtakos turi didelis valkataujančių šunų skaičius. Ektoparazitai yra viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių niežėjimą ir odos pažeidimus. Jie gali sukelti alergiją, taip pat anemiją, keliančią pavojų jaunų ir nusilpusių gyvūnų gyvybei (Bahrami ir kiti, 2012). Kai kurie ektoparazitai yra užkrato nešiotojai, todėl maitindamiesi perduoda bakterijas, virusus ar parazitus. Kraujasiurbės erkės perduoda infekcines (borelijozę, riketsijozę, babezijozę) ir parazitines (Cercopithifilaria sp.) ligas (Romanita ir kiti, 2012). Užsikrėtimas parazitais kontroliuojamas įvairiais antiprarazitiniais preparatais, tačiau tai neapsaugo visu šimtu procentų. Taip pat dažnai apsaugos priemonės naudojamos nereguliariai. Kad sėkmingai taikyti prevencines priemones reikia žinoti ektoparazitų paplitimą gyvenamoje vietovėje, taip pat tai įtakojančius veiksnius. Darbo tikslas: išanalizuoti šūnų ektoparazitų paplitimą Kauno apskrityje. Darbo uždaviniai: 1. Apskaičiuoti ir išanalizuoti Kauno apskrityje pasitaikiusias šunų parazitozes; 2. Apskaičiuoti ir išanalizuoti ektoparazitų paplitimo prikalusomybę nuo šunų lyties; 3. Apskaičiuoti ir išanalizuoti ektoparazitų paplitimo prikalusomybę nuo šunų amžiaus; 4. Apskaičiuoti ir išanalizuoti ektoparazitų paplitimo prikalusomybę nuo sezono. 5. Apskaičiuoti ir išanalizuoti ektoparazitų paplitimo prikalusomybę nuo šunų veislės; 6
7 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Niežų erkės Sarcoptes scabiei Sarcoptes scabiei niežų erkės priklauso Sarcoptidae šeimai. Šia erke gali užsikrėsti dauguma žinduolių šuniniai, arkliai, galvijai, žmonės, katės rečiau. Erkės rausia urvelius epidermyje, sukelia intensyvų niežėjimą, dermatitą, hiperkeratozę ir alopeciją (Currier ir kt., 2011). Minta audinių skysčiu ir odos ląstelėmis. S. scabiei patelės yra 0,3 0,45 mm ilgio ir 0,25 0,35 mm pločio, patinai nuo dviejų trečdalių iki pusės patelės dydžio. Kūnas ovalo formos, ventraliai plokščias, dorzaliai išgaubtas, nugaros paviršius padengtas šereliais. Turi keturias poras kojų, dvi poros priekinių kojų turi siurbtukus, kurių pagalba laikosi ant šeimininko odos (1 pav.) Šios niežų erkės, neprisitvirtinusios prie šeimininko, gali išgyventi 2 3 dienas, jei aplinkos temperatūra 25º C, ir iki 10 minučių, jei temperatūra 49º C (Ihrig Sarcoptes scabiei, org/accounts/ Sarcoptes_scabiei/ prieiga per internetą ). 7
8 1 pav. Sarcoptes scabiei niežų erkė iš pilvo pusės ( prieiga per internetą ) Otodectes cynotis Otodectes cynotis niežų erkės priklauso Psoroptidae šeimai. Tai ausų erkės (ang. ear mite). Jomis užsikrečia šunys, katės, lapės, šeškai. Erkės parazituoja ausies kanale, minta pradurdamos odą. Dažniausiai pasitaiko jauniems šunims. Užtenka kelių erkių sukelti hiperjautrumo reakciją, kuri pasireiškia stipriu kasymusi ir galvos kratymu (Eldredge ir kt., 2000). O. cynotis niežų erkių suaugę patelės yra 0,35 0,45 mm ilgio, suaugę patinai 0,27 0,36 mm ilgio. Jos turi keturias poras kojų. Patinėlių kojos užsibaigia siurbtukais. Patelių pirmosios dvi poros kojų užsibaigia siurbtukais, o trečia pora - plaukeliais. (2 pav.) (Current Advice on Parasite Control: Ectoparasites Otodectes Mite (Ear Mite), prieiga per internetą ). 8
9 2 pav. O. cynotis niežų erkės patelė su matomu kiaušinėliu (A), O. cynotis patinas (B) ( prieiga per internetą ) Demodex canis Demodex canis niežų erkės priklauso Demodicidae šeimai. Tai plaukų folikulų erkės. Jos paprastai gyvena kaip komensalai daugelio gyvūnų plaukų folikuluose ir riebalų liaukose. Mažais kiekiais jos gali būti randamos ant sveikų šunų. Jaunikliams perduodamos iš motinos per pirmas dienas po gimimo. Erkės minta ląstelių, riebalų skysčiu ir epidermio atplaišomis. Suaugusios patelės yra 0,3 mm ilgio, patinai apie 0,25 mm ilgio. Galvutė pasagos formos, su aiškiai matomomis mandibulėmis. Kūno kutikulė panaši į skersines raukšles. Keturios poros trumpų kojų, kurių paskutinis segmentas baigiasi dvejomis struktūromis, panašiomis į letenas (3 pav.). Įvairių stadijų erkės gali būti randamos plaukų folikuluose, taip pat limfinėje sistemoje, kraujyje ir įvairiuose organuose (Bayer Study Demodex Mites prieiga per internetą ). 9
10 3 pav. D. canis niežų erkė (M. Dryden, 2014) Cheyletiella yasguri Cheyletiella yasguri niežų erkės priklauso Cheyletidae šeimai. Jos dar vadinamos vaikščiojančiomis pleiskanomis (ang. walking dandruff) (Jeromin Cheyletiella Mites: Population on the move, prieiga per internetą ). Šios erkės paplitę pasaulyje. Skirtingomis rūšimis užsikrečia šunys (C. yasguri), katės (C. blakei), triušiai (C. parasitivorax), nuo gyvūnų užsikrečia ir žmonės. Erkės sukelia dermatitą (Elston, 2004). Cheyletiella niežų erkės parazituoja odos paviršiuje, nerausia urvų, minta epidermio keratininiu sluoksniu. Šios erkės didelės, 0,47 0,5 mm ilgio ir 0,3 mm pločio, kartai matomos plika akimi. Jos geltonos spalvos, turi keturias poras kojų ir stambius lenktus palpus su kabliukais (4 pav.). Patelės be šeimininko aplinkoje gali išgyventi iki 10 dienų (Jeromin Cheyletiella Mites: Population on the move, prieiga per internetą ). 10
11 4 pav. Cheyletiella yasguri niežų erkė (A), būdingi palpai su kabliukais (B) (M. Dryden, 2014) Kraujasiurbės erkės Ixodes yra didžiausia erkių gentis pasaulyje ir turi platų šeimininkų spektrą. Šių erkių dydis 2 4 mm, neturi akių. Iš kitų erkių išsiskiria apverstos u formos analiniu grioveliu (Samuel ir kt., 2001). Ant šunų odos randamos Ixodes ricinus, I. persulcatus, I. crenulatus. Ixodes ricinus erkės paplitę Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Pietų Afrikoje (Уркхарт ir kiti, 2000). Ixodes ricinus vadinama avine, miškine arba elnine erke. Šeimininkais gali būti daugelis laukinių ir naminių stuburinių, rečiau šikšnosparniai. Žmonės taip pat gali užsikrėsti. Patelės, nimfos ir lervos renkasi vidutinio dydžio ir didelius žinduolius, pvz., avis, galvijus, elnius, šunis. Nimfos ir lervos dominuoja ant mažesnių žinduolių taip pat ant paukščių ir roplių. Kiaušinių dėjimas ir vystymosi etapai vyksta ne ant šeimininko. Erkės yra linkę išdžiūti, todėl renkasi buveines ant tankios drėgmę išlaikančios augmenijos arti žemės. Tipiškos buveinės: neapdorotos ganyklos, vyržynės. Šių erkių snukelis didelis ir aiškiai matomas visais vystymosi etapais. Viršutinė kūno dalis lervų, nimfų ir suaugusių patelių iš dalies padengta skydeliu, o suaugusių patinų skydas užima visą viršutinį paviršių (5 pav.) (Baker Ixodes ricinus. prieiga per internetą ). 11
12 5 pav. Ixodes ricinus patelė (J. Holopainen, 2003). Ixodes persulcatus dar vadinama taigine erke. Šeimininkai: avys, galvijai, arkliai, šunys, žmonės. Nuo I. ricinus skiriasi tik viršutinis skydelis taiginės erkės skydelyje nėra įdubimų (Bristol University Ixodes persulcatus. prieiga per internetą ). Dermacentor marginatus kraujasiurbės erkės priklauso Dermacentor genčiai. Jos minta naminių ir laukinių kanopinių, mėsėdžių, triušių, ežių krauju. Šios genties erkių charakteringas bruožas yra šviesios įvairių formų dėmės ant nugaros, kojų ir straublelio (emalio pigmentas) (6 pav.) (Григоровская Клещ Dermacentor marginatus, prieiga per internetą ). Pasimaitinusios suaugę patelės dažniausiai būna apie mm ilgio (Junquera, prieiga per internetą ). Straublelis trumpas su keturkampiu pagrindu. Ketvirta pora kojų yra galinga, daug didesnė nei kitos kojos. Akys beveik plokščios, kraštuose. Parazitavimo sezonas pavasaris (kovo pabaiga liepos pradžia), taip pat rudens pradžia. (Григоровская Клещ Dermacentor marginatus, prieiga per internetą ). 12
13 6 pav. Dermacentor marginatus kraujasiurbė erkė (S. Gregg, 2013). Dermacentor pictus erkių dydis svyruoja nuo 2 iki 8,5 mm. Ant nugaros plokštelės, kojų ir straubliuko turi emalio pigmentus. Akys kraštuose. Aktyvios ankstyvą pavasarį. Didžiausias aktyvumas gegužės mėnesį ir rugpjūčio rugsėjo mėnesiais. Birželį ir liepą aktyvumas sumažėja. Suaugusios erkės netoleruoja didelės drėgmės, taip pat sausros (Григоровская Клещ Dermacentor pictus, prieiga per internetą ) Blusos (Siphonaptera) Blusos (Siphonaptera) yra vabzdžių (Insecta) klasei priklausantis būrys. Suaugusios blusos yra nuo 1 mm iki 6 mm ilgio, rudos spalvos, atpažįstamos iš sugebėjimo šokinėti. Blusų kūnas iš šonų suspaustas (Bates, 2012). Ant kojų galų esantys kabliukai ir atgal nukreipti kūną dengiantys šeriai padeda blusai išsilaikyti ant šeimininko kailio ar plunksnų. Ant galvos yra nedidelės antenos. Burnos aparatas pritaikytas pradurti odą ir čiulpti kraują. Ant kūno užpakalinės dalies blusos turi jutimo organą, kuris nustato oro kryptis (Roberts, Janovy jr., 2009). 13
14 Kačių blusa Ctenocephalides felis yra labiausiai paplitusi blusa pasaulyje (Bayer Animal Health, 2003) (7 pav.). Blusoms tinkama aplinkos temperatūra 26,7º 31,5º C, santykinė drėgmė 50 92%. Esant tinkamoms sąlygoms ir pastovaus maisto, blusos gali išgyventi 2 3 metus (Saeed Ctenocephalides felis, org/accounts/ Ctenocephalides felis/#22c2c44cf5c572262b30e6d7be4a3d10 prieiga per internetą ). 7 pav. Ctenocephalides felis suaugusi blusa (C. O. Mansi, 2011) Utėlės ir plaukagraužiai Šunys užsikrečia utėlėmis, kurios priklauso plaukagraužių (Mallophaga) pobūriui ir kraujasiurbių utėlių (Anoplura) pobūriui (Mehlhorn ir kt., 2012). Utėlės ir plaukagraužiai priklauso vabzdžių (Insecta) klasei. Ant šunų odos randamos Linognathus setosus kraujasiurbės utėlės (Тимофеев, Макаров, 2006) ir Trichodectes canis plaukagraužiai (Mehlhorn ir kt., 2011). Utėlės yra besparnės, šviesios spalvos, apie 2 3 mm ilgio (8 pav.). Kraujasiurbės utėlės juda lėtai, 14
15 plaukagraužiai greitai. Kiaušinėliai, vadinami glindomis (ang. nit), atrodo kaip baltos smiltelės tvirtai priklijuotos prie plaukų (Eldredage ir kt., 2007). 8 pav. Trichodectes canis (A) (L. M. Ames, 2010), Linognathus setosus (B) (M. Dryden, 2014) Ektoparazitų paplitimas kitose šalyse Ties Irano ir Irako siena nuo 2006 metų sausio mėnesio iki 2009 metų gruodžio mėnesio atliktais šunų ektoparazitų paplitimo tyrimais nustatyta, kad 44,26% ištirtų šunų (355 iš 802) buvo užsikrėtę ektoparazitais. Didžiausias užsikrėtimas buvo blusomis (86,8%), o mažiausias Otodectes cynotis niežų erkėmis (5,07%). Duomenys suskirstyti pagal sezonus ir nustatyta, kad didžiausias užsikrėtimas buvo vasarą (57,18%), o mažiausias žiemą (4,51%) (Bahrami ir kiti, 2012). Erzurume, Turkija, 2007 metais atliktais tyrimais nustatyta, kad 43,75% ištirtų šunų (21 iš 48) buvo užsikrėtę ektoparazitais. Didžiausias užsikrėtimas buvo blusomis (80,95%), o mažiausias Sarcoptes scabiei niežų erkėmis (4,76%). Nustatyta, kad 57,14% užsikrėtusiųjų buvo patelės (9 iš 21), tačiau tai nerodo reikšmingo ryšio tarp šunų lyties ir užsikrėtimo ektoparazitais. Galima išskirti užsikrėtimą blusomis, 76,47% užsikrėtusių buvo patinai (13 iš 17). Taip pat paminėta, kad didžiausias užsikrėtimas ektoparazitais buvo nustatytas pavasarį ir vasarą (Aldemir, 2007). Tiranos apskrityje, Albanija, nuo 2008 metų gruodžio mėnesio iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio atliktais tyrimais nustatyta, kad 79,0% ištirtų šunų (143 iš 181) buvo užsikrėtę 15
16 ektoparazitais. Didžiausias užsikrėtimas buvo blusomis (75,7%), o mažiausias niežų erkėmis Sarcoptes scabiei (4,4%), Demodex canis (0,6%), Otodectes cynotis (1,4%). Užsikrėtusieji suskirstyti pagal lytį, tačiau reikšmingų skirtumų nenustatyta. Didžiausias užsikrėtimas nustatytas pavasarį (43,65%) ir žiemą (38,67%), mažiau vasarą (17,68%), o rudenį nei vieno atvejo. Žiemos metu didžiausias užsikrėtimas buvo blusomis (64,3%), mažiausias Trichodectes canis plaukagraužiais (4,3%). Pavasarį didžiausias užsikrėtimas buvo blusomis (75,9%) ir kraujasiurbėmis erkėmis (34,2%), o mažiausias S. scabiei (1,3%) ir T. canis (1,3%). Vasarą didžiausias užsikrėtimas buvo blusomis (100,0%) ir kraujasiurbėmis erkėmis (50,0%), o mažiausias S. scabiei (3,1%). Taip pat nustatyta, kad šunų amžius užsikrėtimui ektoparazitais įtakos neturėjo (Xhaxhiu ir kiti, 2009). Tirgovištėje, Dimbovicos apskrityje, Rumunija, nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio iki 2012 metų rugsėjo mėnesio atliktais tyrimais nustatyta, kad 52,41% ištirtų šunų (359 iš 685) buvo užsikrėtę ektoparazitais. Didžiausias užsikrėtimas buvo blusomis (40,95%) ir kraujasiurbėmis erkėmis (35,93%), o mažiausias niežų erkėmis Demodex canis (7,52%) ir Sarcoptes scabiei (4,18%). Didžiausias užsikrėtimas nustatytas jauniems, iki 3 metų amžiaus, šunims (90,8%), o mažiausias 3 6 metų amžiaus grupėje (4,18%) ir 6 metų ir vyresnių šunų amžiaus grupėje (5,01%). Tai rodo, kad užsikrėtimui ektoparazitais turi įtakos šunų amžius (Romanita ir kiti, 2012). Mpumalangos provincijoje, Pietų Afrikoje, 2012 metų balandžio gegužės mėnesiais atliktais tyrimais nustatyta, kad 97,4% ištirtų šunų (112 iš 115) buvo užsikrėtę ektoparazitais. Didžiausias užsikrėtimas buvo kraujasiurbėmis erkėmis (87,8%), o mažiausias niežų erkėmis Demodex canis (12,4%) ir utėlėmis (6,1%) (Mulder, 2014). Budapešte, Vengrija, metais atliktais tyrimais nustatyta, kad 14,1% ištirtų šunų (319 iš 2267) buvo užsikrėtę blusomis. Didžiausias užsikrėtimas nustatytas vasarą (18,1%) ir rudenį (19,0%), o užsikrėtimas pavasarį (9,1%) ir žiemą (9,9%) buvo per pus mažesnis (Farkas ir kiti, 2009). Didžiojoje Britanijoje 2009 metų kovo spalio mėnesiais atliktais kraujasiurbių erkių paplitimo tyrimais nustatyta, kad 22,92% ištirtų šunų (810 iš 3534) buvo užsikrėtę kraujasiurbėmis erkėmis. Įvertinus rezultatus nustatyta, kad užsikrėtimui įtakos neturėjo šunų lytis, amžius, dydis. Tačiau didelės reikšmės turėjo veislės tipas: skalikai, toiterjerai, darbo šunys buvo užsikrėtę rečiau nei medžiokliniai ir gyvulininkystėje naudojami šunys. Taip pat nustatyta, kad didžiausias užsikrėtimas buvo gegužės, birželio ir liepos mėnesiais, o mažiausias kovo ir rugsėjo mėnesiais (Smith ir kiti, 2011). Kauno ir Kiašiadorių rajonuose, Lietuva, atliktais Otodectes cynotis niežų erkių paplitimo tyrimais nustatyta, kad 12,0% ištirtų šunų (16 iš 133) buvo užsikrėtę. Užsikrėtę šunys buvo 16
17 suskirstyti pagal amžių (jauni ir suaugę). Daugiausia užsikrėtusių buvo sauaugę (68,75%), taip pat paminima, kad daugiausia užsikrėtusiųjų buvo vidutinio amžiaus (1 3 metų). Užsikrėtę šunys taip pat suskirstyti pagal lytį. Nustatyta, kad daugiausia užsikrėtusių buvo patelės (62,5%). Suskirsčius užsikrėtusius šunis pagal veislę, nustatyta, kad daugiausia užsikrėtusių buvo mišrūnai (75,0%), o mažiausia grynaveisliai Vokiečių aviganiai (18,75%) ir labradoro retriveriai (6,25%) (Karpovaitė ir kt., 2013). Širazos mieste, Iranas, 2002 metų sausio gruodžio mėnesiais atliktais tyrimais nustatyta, kad 23,13% ištirtų šunų (37 iš 160) buvo užsikrėtę ektoparazitais. Didžiausias užsikrėtimas buvo blusomis (59,46%) ir kraujasiurbėmis erkėmis (35,14%), mažiausias utėlėmis (5,41%), o niežų erkėmis užsikrėtusių nebuvo. Didžiausias užsikrėtimas nustatytas pavasarį (11,3%) ir vasarą (10,6%), o mažiausias žiemą (2,5%). Daugiausia užsikrėtusių šunų priklausė 1 6 mėnesių amžiaus grupei (45,96%), o mažiausiai 6 12 mėnesių (24,32%) ir 3 6 metų amžiaus grupėse (24,32%) (Shoorijeh ir kiti, 2007). 17
18 2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI 2.1. Tiriamieji gyvūnai Tiriamajam darbui medžiaga buvo renkama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Atrinkti ir išanalizuoti 82 šunų, kuriems buvo diagnozuotas arba įtariamas užsikrėtimas ektoparazitais, ligų istorijos nuo 2013 metų sausio 1 dienos iki 2014 metų birželio 30 dienos. Taip pat atrinkti ir išanalizuoti 163 babezijozės atvejai, vertinant užsikrėtimą kraujasiurbėmis erkėmis. Atvejai įvykę Kauno apskrityje: Kaune ir Kauno rajonuose: Akademijoje, Babtuose, Batniavoje, Domeikavoje, Garliavoje, Girionyse, Ilgakiemyje, Jackiškiuose, Jonučiuose, Kačerginėje, Karmėlavoje, Kulautuvoje, Lapėse, Neveronyse, Noreikiškėse, Pajiesyje, Raudondvaryje, Ringauduose, Rokuose, Sausinėje, Tirkiliškiuose, Užliedžiuose, Valeravoje, Vilkijoje, Zapyškyje, Žiegždriuose; Prienuose ir Prienų raj.: Balbieriškyje, Geruliuose, Lizdeikiuose, Šilavote; Kaišiadoryse ir Kaišiadorių raj.: Miežonyse, Užtakuose; Raseiniuose ir Raseinių raj. Ariogaloje; Jonavoje ir Kėdainiuose. Šunys buvo suskirstyti pagal: lytį; amžiaus grupes: iki 3 metų amžiaus, nuo 3 iki 6 metų, nuo 6 iki 9 metų, nuo 9 iki 12 metų, 12 metų ir vyresni; užsikrėtimo laiką pavasaris, vasara, ruduo, žiema; veislių grupes. Buvo 50 skirtingų užsikrėtusių šunų veislių. Jos suskirstytos į 4 grupes mažų veislių (biglis, cvergšnauceris, čihuahua, Džeko Raselo terjeras, foksterjeras, Jorkšyro terjeras, karaliau Karolio spanielis, kinų kuoduotasis, Maltos bišonas, nykštukinis pinčeris, mopsas, pekinas, prancūzų buldogas, pudelis, rusų spanielis, špicas, taksas, toiterjeras, Vakarų Škotijos baltasis terjeras), vidutinių veislių (amerikiečių kokerspanielis, amerikiečių pitbulterjeras, amerikiečių Stafordšyro terjeras, anglų kokerspanielis, anglų springerspanielis, borderkolis, bulterjeras, čiau čiau, ilgaplaukis kolis, labradoro retriveris, samojedas, Sibiro haskis, šarpėjus, vokiečių bokseris), didelių veislių (airių seteris, amerikiečių akita, auksaspalvis retriveris, Berno zenenhundas, bulmastifas, dobermanas, ispanų alano, juodasis rusų terjeras, Korsikos šuo, kurtsharas, Rytų Europos aviganis, rotveileris, Vakarų Sibiro laika, Vidurinės Azijos aviganis, vokiečių aviganis) ir labai didelių 18
19 veislių (niūfaundlendas, senbernaras) (pagal prieiga per internetą ). Taip pat mišrūnų grupė Ektoparazitų nustatymo ir gydymo metodai Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje Sarcoptes spp., Demodex spp. ir Cheyletiella spp. niežų erkės nustatomos atliekant odos skutenų tyrimą. Pagal klinikinius požymius (alopecija, niežulys, pleiskanojimas, hiperkeratozė) įtarus niežų erkes, iš šviežiausių pažeidimo židinių skalpelio galvutės pagalba skutama ties sveikos ir pažeistos odos riba iki kol pasirodo pirmieji kraujo lašai. Taip pat iš pažeistų vietų kraštų išpešama šiek tiek plaukų. Skutenos ir išpešti plaukai dedami ant objektinio stiklelio, užlašinama 30% koncentracijos natrio šarmo (NaOH), ant viršaus uždedamas kitas objektinis stiklelis. Mikroskopuojama po 12 valandų. Gydymui paskiriami vaistai Biomectin, kurių veiklioji medžiaga ivermektinas. Vaistai leidžiami po oda vieną kartą savaitėje, mažiausiai 4 kartus. Esant užsikrėtimui Sarcoptes spp. papildomai paskiriama kas savaitę, praėjus 1 2 dienom po vaistų suleidimo, išmaudyti šunį šampūnu, kurio sudėtyje yra chlorheksidino. Papildomai skiriami papildai odai su Omega nesočiosiomis riebalų rūgštimis. Otodectes spp. erkės įtariamos pagal klinikinius požymius (galvos purtymas, ausų niežulys, tamsios išskyros iš ausų, ausų kaušelių ir landos paraudimas) ir nustatomos otoskopuojant. Otoskopo pagalba apžiūrima ausies landa, kurioje galima pamatyti tiek padarytus pažeidimus, tiek pačias erkes. Taip pat atliekamas natyvinio tepinėlio tyrimas. Iš ausies landos ausų krapštuku paimamas mėginys, kuris dedamas ant objektinio stiklelio, užpilama glicerinu ir mikroskopuojama. Gydymui paskiriama gydomieji ausų lašai Surolan, kurie lašinami į švariai valikliu išvalytą ausies landą. Gali būti paskiriamas gydymas antiparazitiniais lašais, lašinamais ant sprando, pvz., Stronghold, ir reguliarus ausų valymas valikliu. Kraujasiurbės erkės nustatomos apžiūros metu jas radus. Kad šuo buvo jomis užsikrėtęs išsiaiškinama pagal anamnezę ar nustačius jų pernešamas ligas, pvz., babeziozę. Erkės saugiai pašalinamos. Profilaktikai naudojami antiparazitniniai lašai ar antkakliai. Blusos nustatomos apžiūrint gyvūno odą, pirštais braukiant kailį prieš augimo kryptį ir pamačius blusų išmatas arba pačias blusas. Taip pat galima nustatyti šukuojant gyvūną, po juo patiesus baltą skudurą ar popieriaus lapą. Ant balto patiesalo matomos nukritusios blusų išmatos. Nuo nešvarumų, pvz., žemių, blusų išmatos atskiriamos jas sudrėkinus skystis nusidažo raudonai. Gydymui paskiriama šunį išmaudyti ir po dviejų dienų užlašinti antiparazitinių preparatų, kurie lašinami reguliariai, atsižvelgiant į veikimo trukmę, taip pat gali būti naudojami antiparazitiniai 19
20 antkakliai. Papildomai rekomenduojama dezinfekuoti patalpas, gultus ir kitas vietas, kuriose būna šuo. Utėlės ir plaukagraužiai nustatomi apžiūrint gyvūno kailį, radus parazitus ar jų kiaušinėlius. Gydymui paskiriama šunį išmaudyti ir reguliariai naudoti antiparazitinius preparatus Rezultatų statistinė analizė Tyrimų rezultatų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel programą. Šunų užsikrėtimo ektoparazitais skirtumai tarp lyties, amžiaus, veislės ir sezono grupių buvo vertinami remiantis pasikliautiniais intervalais (PI). Užsikrėtimo vidurkiai, kurių pasikliautinis intervalas buvo didesnis arba mažesnis už lyginamosios grupės vidurkį, buvo laikomi statistiškai skirtingais (P<0,05). 20
21 3. REZULTATAI 3.1. Ektoparazitų pasikirstymas tarp šunų lyčių Iš viso atrinkti 245 šunys užsikrėtę ektoparazitais. Didžiausias užsikrėtimas buvo kraujasiurbėmis erkėmis (66,53%; 95%PI 60,2% 72,4%), o mažiausias utėlėmis (0,41%; 95%PI 0,0% - 2,3%) ir niežų erkėmis Otodectes cynotis (1,63%; 95%PI 0,4% - 4,1%). Užsikrėtę šunys suskirstyti pagal lytį patelių 100 (40,82%; 95%PI 34,6% - 47,3%), patinų 145 (59,18%; 95%PI 52,7% - 65,4%). Didžiausias pasiskirstymas buvo užsikrėtusių niežų erkėmis Demodex canis (patelių 31,58% (95%PI 12,6% 56,6%), patinų 68,42% (95%PI 43,4% 87,4%)), niežų erkėmis Otodectes cynotis (patelės 100,0% (95%PI 47,3% 100,0%)), kraujasiurbėmis erkėmis (patelių 38,04% (95%PI 30,6% 46,0%), patinų 61,96% (95%PI 54,0% 69,4%)) (1 lent.). 1 lent. užsikrėtimo ektoparazitais pasiskirstymas tarp šunų lyčių. Parazitas Lytis (n teig./n), Patelės %, (PI 95%) (n teig./n), Patinai %, (PI 95%) Sarcoptes scabiei (n=32) (15/32), 46,87, (29,1% 65,3%) (17/32), 53,13, (34,7% 70,9%) Otodectes cynotis (n=4) (4/4), 100,0, (47,3% 100,0%) - Demodex canis (n=19) (6/19), 31,58, (12,6% 56,6%) (13/19), 68,42, (43,4% 87,4%) Cheyletiella yasguri (n=13) (6/13), 46,15, (19,2% 74,9%) (7/13), 53,85, (25,1% 80,8%) Kraujasiurbės erkės (pagal (62/163), 38,04, (30,6% (101/163), 61,96, (54,0% užsikrėtimą Babesia spp.) 46,0%) 69,4%) (n=163) Blusos (n=13) (7/13), 53,85, (25,1% 80,8%) (6/13), 46,15, (19,2% 74,9%) Utėlės (n=1) - (1/1), 100,0, (5,0% 100,0%) 21
22 3.2. Ektoparazitų pasiskirstymas tarp amžiaus grupių Daugiausia užsikrėtusių šunų buvo jaunesni nei 3 metų amžiaus (35,92%; 95%PI 29,9% - 42,3%), mažiausia 12 metų ir vyresni (6,53%; 95%PI 3,8% - 10,4%) (9 pav.). iki 3 metų 3-6 metų 6-9 metų 9-12 metų 12 metų ir vyresni (16/245) 6,53% (95%PI 3,8% - 10,4%) (22/245) 8,98% (95%PI 5,7% - 13,3)% (88/245) 35,92% (95%PI 29,9% - 42,3)% (56/245) 22,86% (95%PI 17,8% - 28,6%) (63/245) 25,71% (95%PI 20,4% - 31,7%) 9 pav. Užsikrėtimo ektoparazitais pasiskirstymas šunų amžiaus grupėse. Didžiausias pasiskirstymas buvo užsikrėtusių niežų erkėmis Demodex canis (iki 3 metų amžiaus grupėje 73,68% (95%PI 48,8% 90,9%), 3 6 metų amžiaus grupėje 10,53% (95%PI 1,3% 33,1%), 6 9 metų amžiaus grupėje 15,79% (95%PI 3,4% 39,6%) (2 lent.). 22
23 2 lent. užsikrėtimo ektoparazitais pasiskirstymas tarp šunų amžiaus grupių. Amžiaus grupė (n teig./n), iki Parazitas 3 m., %, (PI 95%) (7/32), 21,88, Sarcoptes (9,3% scabiei (n=32) 40,0%) (2/4), 50,0, Otodectes (6,8% cynotis (n=4) 93,2%) (14/19), Demodex canis 73,68, (n=19) (48,8% 90,9%) (5/13), 38,46, Cheyletiella (13,9% yasguri (n=13) 68,4%) Kraujasiurbės (54/163), erkės (pagal 33,13, užsikrėtimą (26,0% Babesia spp.) 40,9%) (n=163) (5/13), 38,46, Blusos (n=13) (13,9% 68,4%) (1/1), 100,0, Utėlės (n=1) (5,0% 100,0%) (n teig./n), 3-6 m., %, (PI 95%) (8/32), 25,0, (11,5% 43,4%) (2/4), 50,0, (6,8% 93,2%) (2/19), 10,53, (1,3% 33,1%) (2/13), 15,39, (1,9% 45,4%) (45/163), 27,61, (20,9% 35,1%) (4/13), 30,77, (9,1% 61,4%) (n teig./n), 6-9 m., %, (PI 95%) (n teig./n), 9-12 m., %, (PI 95%) (n teig./n), 12 m. ir vyresni, %, (PI 95%) (11/32), (3/32), 9,37, (3/32), 9,37, 34,38, (2,0% (2,0% (18,6% 25,0%) 25,0%) 53,2%) (3/19), 15,79, (3,4% ,6%) (5/13), 38,46, (13,9% 68,4%) (1/13), 7,69, (0,2% 36,0%) - (34/163), (18/163), (12/163), 20,86, 11,04, (6,7% 7,36, (3,9% (14,9% 16,9%) 12,5%) 27,9%) (3/13), 23,08, (1/13), 7,69, (5,0% - (0,2% 53,8%) 36,0%)
24 3.3. Ektoparazitų pasiskirstymas sezoniškai Didžiausias užsikrėtimas nustatytas pavasarį (57,55%; 95%PI 51,1% 63,8%), o mažiausias vasarą (9,8%; 95%PI 6,4% 14,2%) (10 pav.) (26/245) 10,61% (95%PI 7,1% - 15,2%) Pavasaris Vasara Ruduo Žiema (54/245) 22,04% (95%PI 17,0% - 27,8%) (141/245) 57,55% (95%PI 51,1% 63,8%) (24/245) 9,8% (95%PI 6,4% 14,2%) 10 pav. Užsikrėtimo ektoparazitais pasiskirstymas sezoniškai. Didžiausias pasiskirstymas buvo užsikrėtusių niežų erkėmis Otodectes cynotis (daugiausia rudenį (75,0%; 95%PI 19,4% 99,4%), o vasarą ir žiemą nei vieno atvejo) Demodex canis (daugiausia žiemą (47,37%; 95%PI 24,4% 71,1%)), Cheyletiella yasguri (mažiausiai rudenį (7,69%; 95%PI 0,2% 36,0%)), kraujasiurbėmis erkėmis (daugiausia pavasarį (74,23%; 95%PI 66,8% 80,8%), mažiausiai vasarą (5,52%; 95%PI 2,6% 10,2%), o žiemą nei vieno atvejo) (3 lent.). 24
25 3 lent. ektoparazitų pasiskirstymas pagal sezonus. Sezonas (n teig./n), (n teig./n), (n teig./n), Parazitas Pavasaris, %, Vasara, %, (PI Ruduo, %, (PI (PI 95%) 95%) 95%) (10/32), 31,25, (9/32), 28,12, Sarcoptes scabiei (5/32), 15,63, (16,1% (13,7% (n=32) (5,3% 32,8%) 50,0%) 46,7%) (3/4), 75,0, Otodectes cynotis (1/4), 25,0, - (19,4% (n=4) (0,6% 80,6%) 99,4%) (4/19), 21,05, Demodex canis (3/19), 15,79, (3/19), 15,79, (6,1% (n=19) (3,4% 39,6%) (3,4% 39,6%) 45,6%) (1/13), 7,69, Cheyletiella (3/13), 23,08, (5/13), 38,46, (0,2% yasguri (n=13) (5,0% 53,8%) (13,9% 68,4%) 36,0%) Kraujasiurbės erkės (pagal (121/163), (33/163), (9/163), 5,52, užsikrėtimą 74,23, (66,8% 20,25, (14,4% (2,6% 10,2%) Babesia spp.) 80,8%) 27,2%) (n=163) (4/13), 30,77, (3/13), 23,08, (2/13), 15,38, Blusos (n=13) (9,1% (5,0% 53,8%) (1,9% 45,4%) 61,4%) Utėlės (n=1) (n teig./n), Žiema, %, (PI 95%) (8/32), 25,0, (11,5% 43,4%) - (9/19), 47,37, (24,4% 71,1%) (4/13), 30,77, (9,1% 61,4%) - (4/13), 30,77, (9,1% 61,4%) (1/1), 100,0, (5,0% 100,0%) 25
26 3.4. Ektoparazitų pasiskirstymas tarp šunų veislių Veislių grupė Mažų Vidutinių Didelių Labai didelių Mišrūnai (65/245) 26,53% (95%PI 21,1% - 32,5%) (77/245) 31,43% (95%PI 25,7% - 37,6%) (3/245) 1,22% (95%PI 0,3% - 3,5%) (56/245) 22,86% (95%PI 17,8% - 28,6%) (44/245) 17,96% (95%Pi 13,4% - 23,3%) 11 pav. Užsikrėtimo ektoparazitais pasiskirstymas šunų veislių grupėse. Mažų veislių grupei priklausančių šunų užsikrėtimas: prancūsų buldogų buvo 6 (7,79%) (1 S. scabiei, 1 D. canis, 1 C. yasguri, 3 kraujasiurbėmis erkėmis), Jorkšyro terjerų 13 (16,88%) (2 S. scabiei, 3 D. canis, 2 C. yasguri, 6 kraujasiurbėmis erkėmis), mopsų 7 (9,09%) (3 S. scabiei, 2 D. canis, 1 C. yasguri, 1 kraujasiurbėmis erkėmis), toiterjerai 6 (7,79%) (1 S. scabiei, 1 D. canis, 2 C. yasguri, 2 kraujasiurbėmis erkėmis), taksų 4 (5,19%) (1 S. scabiei, 1 blusomis, 2 kraujasiurbėmis erkėmis), biglių 2 (2,6%) (abu kraujasiurbėmis erkėmis), cvergšnaucerių 5 (6,49%) (visi kraujasiurbėmis erkėmis), pekinų 5 (6,49%) (2 O. cynotis, 3 kraujasiurbėmis erkėmis), nykštukinių pinčerių 1 (1,3%) (kraujasiurbėmis erkėmis), Džeko Raselo terjerų 3 (3,9%) (1 D. canis, 2 kraujasiurbėmis erkėmis), Vakarų Škotijos baltųjų terjėrų 8 (10,39%) (1 D. canis, 1 blusomis, 6 kraujasiurbėmis erkėmis), maltos bišonų 2 (2,6%) (abu kraujasiurbėmis erkėmis), pudelių 3 (3,9%) (visi trys kraujasiurbėmis erkėmis), karaliaus Karolio spanielų 1 (1,3%) (kraujasiurbėmis erkėmis), foksterjerų 5 (6,49%) (1 D. canis, 1 C. yasguri, 3 kraujasiurbėmis erkėmis), špicų 2 (2,6%) (abu 26
27 kraujasiurbėmis erkėmis), kinų kuoduotųjų 1 (1,3%) (O. cynotis), čihuahua 2 (2,6%) (1 S. scabiei, 1 D. canis), rusų spanielių 1 (1,3%) (kraujasiurbėmis erkėmis). Vidutinių veislių grupei priklausančių šunų užsikrėtimas: Sibiro haskių 6 (13,64%) (visi 6 kraujasiurbėmis erkėmis), anglų kokerspanielių 4 (9,09%) (1 D. canis, 1 C. yasguri, 1 blusomis, 1 kraujasiurbėmis erkėmis), šarpėjų 2 (4,54%) (1 D. canis, 1 kraujasiurbėmis erkėmis), Labradoro retriverių 10 (22,73%) (visi kraujasiurbėmis erkėmis), čiau čiau 3 (6,82%) (1 blusomis, 3 kraujasiurbėmis erkėmis), amerikiečių kokerspanielių 6 (13,64%) (2 S. scabiei, 1 C. yasguri, 1 blusomis, 2 kraujasiurbėmis erkėmis), amerikiečių Stafordšyro terjerų 1 (2,27%) (kraujasiurbėmis erkėmis), bulterjerų 2 (4,54%) (abu kraujasiurbėmis erkėmis), vokiečių bokserių 3 (6,82%) (2 S. scabiei, 1 kraujasiurbėmis erkėmis), ilgaplaukių koli 2 (4,54%) (abu kraujasiurbėmis erkėmis), borderkolių 1 (2,27%) (kraujasiurbėmis erkėmis), samojedų 2 (4,54%) (abu kraujasiurbėmis erkėmis), amerikiečių pitbulterjerų 1 (2,27%) (kraujasiurbėmis erkėmis), anglų springerspanielių 1 (2,27%) (kraujasiurbėmis erkėmis). Didelių veislių grupei priklausančių šunų užsikrėtimas: vokiečių aviganių 28 (50,0%) (7 S. scabiei, 2 D. canis, 1 blusomis, 18 kraujasiurbėmis erkėmis), dobermanų 1 (1,78%) (kraujasiurbėmis erkėmis), juodųjų rusų terjerų 2 (3,57%) (abu kraujasiurbėmis erkėmis), Vakarų Sibiro laikų 6 (10,71%) (visi kraujasiurbėmis erkėmis), rotveilerių 2 (3,57%) (abu kraujasiurbėmis erkėmis), auksaspalvių retriverių 3 (5,36%) (1 O. cynotis, 2 kraujasiurbėmis erkėmis), kurtsharų 1 (1,78%) (kraujasiurbėmis erkėmis), amerikiečių akitų 1 (1,78%) (kraujasiurbėmis erkėmis), airių seterių 3 (5,36%) (visi kraujasiurbėmis erkėmis), Vidurinės Azijos aviganių 1 (1,78%) (S. scabiei), ispanų alanų 1 (1,78%) (kraujasiurbėmis erkėmis), bulmastifų 2 (3,57%) (abu D. canis), Korsikos šunų 1 (1,78%) (kraujasiurbėmis erkėmis), Berno zenenhundų 3 (5,36%) (kraujasiurbėmis erkėmis), Rytų Europos aviganių 1 (1,78%) (kraujasiurbėmis erkėmis). Labai didelių veislių grupei priklausančių šunų užsikrėtimas: senbernarų 2 (66,67%) (kraujasiurbėmis erkėmis), niūfaundlendų 1 (33,33%) (S. scabiei). Didžiausias pasiskirstymas buvo užsikrėtusių niežų erkėmis Otodectes cynotis (daugiausia mažų veislių (75,0%; 95%PI 19,4% 99,4%), o vidutinių, labai didelių veislių ir mišrūnų nei vieno atvejo), Demodex canis (daugiausia mažų veislių (57,89%; 95%PI 33,5% 79,7%), mažiausia vidutinių veislių (10,53%; 95%PI 1,3% 33,1%) ir mišrūnų (10,53%; 95%PI 1,3% 33,1%)), Cheyletiella yasguri (daugiausia mažų veislių (53,85%; 95%PI 25,1% 80,8%), o didelių ir labai didelių veislių nei vieno atvejo), blusomis (daugiausia mišrūnų 53,85%; 95%PI 25,1% 80,8%), o labai didelių veislių nei vieno atvejo) (4 lent.). 27
28 4 lent. ektoparazitų pasiskirstymas tarp šunų veislių grupių. Veislių grupė Parazitas (n teig./n), (n teig./n), Mažų, %, (PI Vidutinių, %, 95%) (PI 95%) (9/32), 28,13, (4/32), 12,5, Sarcoptes (13,7% (3,5% scabiei (n=32) 46,7%) 29,0%) (3/4), 75,0, Otodectes (19,4% cynotis (n=4) 99,4%) - (11/19), (2/19), 10,53, Demodex canis 57,89, (1,3% (n=19) (33,5% 33,1%) 79,7%) (7/13), 53,85, (2/13), 15,38, Cheyletiella (25,1% (1,9% yasguri (n=13) 80,8%) 45,4%) Kraujasiurbės (45/163), (33/163), erkės (pagal 27,61, 20,24, užsikrėtimą (20,9% (14,4% Babesia spp.) 35,1%) 27,2%) (n=163) (2/13), 15,38, (3/13), 23,08, Blusos (n=13) (1,9% (5,0% 45,4%) 53,8%) (n teig./n), Didelių, %, (PI 95%) (n teig./n), Labai didelių, %, (PI 95%) (n teig./n), Mišrūnai, %, (PI 95%) (10/32), (8/32), 25,0, (1/32), 3,12, 31,25, (11,5% (0,1% (16,1% 43,4%) 16,2%) 50,0%) (1/4), 25,0, (0,6% ,6%) (4/19), 21,05, (2/19), 10,53, (6,1% - (1,3% 45,6%) 33,1%) (4/13), 30,77, - - (9,1% 61,4%) (42/163), (41/163), (2/163), 1,23, 25,77, 25,15, (0,1% (19,2% (18,7% 4,4%) 33,2%) 32,5%) (1/13), 7,69, (7/13), 53,85, (0,2% - (25,1% 36,0%) 80,8%) (1/1), 100,0, Utėlės (n=1) (5,0% 100,0%) 28
29 4. REZULTATŲ APTARIMAS LSMU VA Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje atrinkta 245 ektoparazitais užsikrėtusių šunų atvejų iš Kauno apskrities laikotarpiu nuo 2013 metų sausio 1 dienos iki 2014 metų birželio 30 dienos. Suskirsčius duomenis nustatyta, kad gausiausiai paplitę kraujasiurbės erkės, kurios buvo vertinamos pagal sergamumą babezijoze, o mažiausiai blusos ir utėlės. Apžvelgiant į kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatus pastebima, kad ta pati kraujasiurbių erkių paplitimo situacija buvo Pietų Afrikoje (N. Mulder, 2014), tačiau Irano ir Irako sienos ribose (A. M. Bahrami ir kiti, 2012), Turkijoje (O. S. Aldemir, 2007), Albanijoje (D. Xhaxhiu ir kiti, 2009), Rumunijoje (M. Romanita ir kiti, 2012) ir Irane (S. J. Shoorijeh ir kiti, 2007) rezultatai priešingi didžiausias paplitimas buvo blusų. Suskirsčius užsikrėtusius šunis pagal lytį, nebuvo pastebėta reikšmingo skirtumo, tad galima teigti, kad užsikrėtimui ektoparazitais lytis neturi įtakos. Tačiau galima išskirti užsikrėtimą niežų erkėmis Demodex canis (daugiausia užsikrėtusių patinų) bei kraujasiurbėmis erkėmis (daugiausia užsikrėtusių patinų) (1 lent.). Kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatai taip pat rodo užsikrėtimų nepriklausomybę nuo šuns lyties (O. S. Aldemir, 2007; D. Xhaxhiu ir kiti, 2009; F. D. Smith ir kiti, 2011). Suskirsčius užsikrėtusius šunis pagal amžiaus grupes pastebėta, kad neženkliai daugiau užsikrėtusių šunų yra jaunesni nei 3 metų amžiaus, o amžiui didėjant užsikrėtimų skaičius mažėja (9 pav.). Didžiausias pasiskirstymas pastebėtas tarp užsikrėtusių niežų erkėmis D. canis (2 lent.). Pagal šiuos rezultatus galima teigti, kad D. canis niežų erkėms imliausi jaunesnio amžiaus šunys. Kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatai taip pat nerodo reikšmingos amžiaus įtakos užsikrėtimui ektoparazitais (F. D. Smith ir kiti, 2011; D. Xhaxhiu ir kiti, 2009; S. J. Shoorijeh ir kiti, 2007). Tačiau Rumunijoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad didžioji dalis užsikrėtusiųjų buvo jaunesni nei 3 metų amžiaus (M. Romanita ir kiti, 2012), taip pat rodo Lietuvoje atliktų užsikrėtimo niežų erkėmis O. cynotis tyrimų rezultatai (A. Karpovaitė ir kt., 2013). Palyginus rezultatus, galima teigti, kad užsikrėtimui ektoparazitais nedidelės įtakos turi šuns amžius imlesni jaunesnio amžiaus šunys. Suskirsčius užsikrėtimus pagal metų laikus, pastebėta, kad didžiausias užsikrėtimų skaičius buvo pavasarį (10 pav.). Tam gali būti kelios priežastys: po žiemos pradėjus šilti orams parazitai aktyviau pradeda ieškoti maisto, taip pat šunų šeimininkai nespėja laiku imtis profilaktinių priemonių. Vasarą užsikrėtimų skaičiaus sumažėjimo priežastis gali būti netinkamos aplinkos sąlygos ektoparazitų aktyvumui (per karšta oro temperatūra, taip pat per mažai drėgmės). Rudenį, 29
30 aplinkos sąlygoms tapus palankesnėms, užsikrėtimų skaičius vėl padidėja (10 pav.). Galima teigti, kad užsikrėtimui ektoparazitais didelės įtakos turi sezonas. Apžvelgus kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatus, taip pat pastebima sezono įtaka užsikrėtimui ektoparazitais: Irano ir Irako sienos ribose atlikti tyrimai rodo, kad gausiausias ektoparazitų paplitimą vasarą, o mažiausias žiemą (A. M. Bahrami ir kiti, 2012), Turkijoje gausiausias karštuoju metų laikotarpiu pavasarį ir vasarą (O. S. Aldemir, 2007), taip pat šiais sezonais gausiausias ektoparazitų paplitimas nustatytas ir Irane (S. J. Shoorijeh ir kiti, 2007), Albanijoje gausiausias pavasarį ir žiemą (D. Xhaxhiu ir kiti, 2009). Ryškiausias pasiskirstymas sezoniškai pastebėtas užsikrėtimų niežų erkėmis Otodectes cynotis (daugiausia rudenį, o vasarą ir žiemą nei vieno atvejo), Demodex canis (daugiausia žiemą), Cheyletiella yasguri (mažiausiai rudenį), kraujasiurbėmis erkėmis (daugiausia pavasarį, o žiemą nei vieno atvejo) (3 lent.). Buvo išskirta 50 šunų veislių, kurios suskirstytos į 4 grupes. Mažų veislių grupėje suskaičiuota 19 skirtingų veislių, vidutinių 14 veislių, didelių 15 veislių, labai didelių 2 veislės. Taip pat išskirta ir mišrūnų grupė. Daugiausia ektoparazitais užsikrėtusių šunų priklausė mažų veislių grupei (11 pav.). Ryškiausias pasiskirstymas tarp užsikrėtusių niežų erkėmis O. cynotis (daugiausia užsikrėtusių priklausė mažų veislių grupei), D. canis (daugiausia užsikrėtusių priklausė mažų veislių grupei), C. yasguri (daugiausia priklausė mažų veislių grupei), blusomis (daugiausia priklausė mišrūnams) ir utėlėmis (daugiausia priklausė mišrūnams) (4 lent.). Tačiau griežtai vertinti priklausomybę nuo veislės nėra tikslinga, nes tirtas nevienodas veislių skaičius ir rezultatai daugiau priklausė nuo veislių populiarumo. Apžvelgiant kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatus, užsikrėtimo ektoparazitais priklausomybė nuo šuns veislės pastebėta Didžiojoje Britanijoje skalikai, toiterjerai ir darbo šunys užsikrėtę rečiau nei medžiokliniai ir gyvulininkystėje naudojami šunys (F. D. Smith ir kiti, 2011), taip pat Lietuvoje niežų erkės O. cynotis paplitimo tyrimai rodo dažnesnį užsikrėtimą tarp mišrūnų, nei tarp grynaveislių šunų (A. Karpovaitė ir kt., 2013). 30
31 IŠVADOS 1. Kauno apskrityje 2013 m. sausio mėn. 1 d m. birželio mėn. 30 d. laikotarpyje labiausiai paplitę buvo kraujasiurbės erkės, mažiausiai blusos ir utėlės. 2. Šunų lytis užsikrėtimui ektoparazitais neturi reikšmingos įtakos. 3. Jaunesni nei 3 metų amžiaus šunys dažniau užsikrečia ektoparazitais. 4. Nustatyta, kad daugiausiai užsikrėtimų ektoparazitais būna pavasarį, taip pat rudenį pastebimas padažnėjimas. 5. Mišrūnai ir mažų veislių šunys linkę dažniau užsikrėsti ektoparazitais. 31
32 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Aldemir O. S. Epidemiological study of ectoparasites in dogs from Erzurum region in Turkey, Bahrami A. M., Doosti A., Asbchin S. A. Cat and Dogs Ectoparasite Infestations in Iran and Iraq Boarder Line Area, Iran Bayer Animal Health Focus on Parasitology, 2nd edition, New Orleans p. 4. Bayer Study Demodex Mites, prieiga per internetą Baker A. Ixodes ricinus. prieiga per internetą Bates P. External Parasites of Small Ruminant, London p. 7. Bristol University Ixodes persulcatus. prieiga per internetą Current Advice on Parasite Control: Ectoparasites Otodectes Mite (Ear Mite), Salem prieiga per internetą Currier R. W., Walton S. F., Currie B. J. Scabies in animals and humans: history, evolutionary perspectives, and modern clinical management, New York Volume 1230, E50-E Eldredge D. M., L. D. Carlson, D. G. Carlson, J. M. Giffin Dog Owner s Home Veterinary Handbook. Fourth edition, New Jersey , 129 p. 11. Elston D. M. Wat s Eating You? Cheyletiella mites, Pennsylvania Volume 74, 23 p. 12. Farkas R., Gyurkovszky M., Solymosi N., Beugnet F. Prevalence of flea infestation in dogs and cats in Hungary combined with a survey of owner awareness, Ihrig T. Sarcoptes scabiei, prieiga per internetą Jeromin A. M. Cheyletiella Mites: Population on the move, prieiga per internetą
33 15. Junquera P. Dermacentor ticks on Dogs, Cats and Livestock - cattle, sheep and goats. Biology, prevention and control, id=2824 prieiga per internetą Karpovaitė A., Špakauskas V., Petkevičius S., Daunoras G. Insektoakaricidų poveikis šunų ir kačių otodektozei, Mehlhorn H., Walldorf V., Abdel-Ghaffar F., Al-Quraishy S., Al-Rasheid K. A. S., Mehlhorn J. Biting and bloodsucking lice of dogs treatment by means of a neem seed extract, Mulder M. Ixodid ticks, fleas, lice and mites infesting dogs in the Mnisi community, South Africa, Roberts L. S., Janovy J. jr. Foundations of Parasitology. Eighth edition, New York p. 20. Romanita M., Poliana T., Mateescu C. Study concerning ectoparasites infection in dogs and cats in the Targoviste Dambovita area, Saeed S. Ctenocephalides felis, d7be4a3d10 prieiga per internetą Samuel W. M., Pybus M. J., Kocan A. A. Parasitic Diseases of Wild Mammals, Second edition, Iowa p. 23. Shoorijeh S. J., Ghasrodashti A. R., Tamadon A., Moghaddar N., Behzad M. A. Seasonal Frequency of Ectoparasite Infestation in Dogs from Shiraz, Southern Iran, Smith F. D., Ballantyne R., Morgan E. R., Wall R. Prevalence, distribution and risk associated with tick infestation of dogs in Great Britain, Xhaxhiu D, Kusi I., Rapti D., Visser M., Knaus M., Linder T., Rehbein S. Ectoparasites of dogs and cats in Albania, Григоровская П. И. Клещ Dermacentor marginatus, prieiga per internetą Григоровская П. И. Клещ Dermacentor pictus, prieiga per internetą ). 28. Тимофеев Б. А., Макаров В. В. Кожные паразитарные болезни собак,
34 29. Уркхарт Г., Эрмур Дж., Дункан Дж., Данн А. М., Дженнингс Ф. В. Ветеринарная паразитолоия, Москва p. 34
LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES VETERINARY ACADEMY. Jurgita Bunevičien
LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES VETERINARY ACADEMY The research was carried out at the Department of Food Safety and Quality, Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences during
More informationŠunų babeziozės paplitimas ir gydymo ypatumai Babesiosis prevalence of canine and treatment specifics
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Lina Nemajūnaitė Šunų babeziozės paplitimas ir gydymo ypatumai Babesiosis prevalence of canine and treatment specifics
More informationRabies occurrence in red fox and raccoon dog population in Lithuania
EKOLOGIJA. 2007. Vol. 53. No. 1. P. 59 64 Lietuvos mokslų akademija, 2007 Rabies occurrence in red fox and raccoon dog population in Lithuania 59 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007 Rabies occurrence
More informationLEPTOSPIRŲ SEROGRUPIŲ PAPLITIMAS TARP LIETUVOJE AUGINAMŲ GALVIJŲ THE PREVALENCE OF LEPTOSPIRA SEROVARS AMONG CATTLE IN LITHUANIA
LEPTOSPIRŲ SEROGRUPIŲ PAPLITIMAS TARP LIETUVOJE AUGINAMŲ GALVIJŲ Rita Šiugždinienė 1, Modestas Ružauskas 1, Marius Virgailis 1, Jūratė Buitkuvienė 2 1 Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas,
More informationKalių ir kačių pieno liaukos navikai ir jų chirurginis gydymas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Edita Prakapaitė Kalių ir kačių pieno liaukos navikai ir jų chirurginis gydymas Mammary tumors and its surgical
More informationLIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas. Užkrečiamųjų ligų katedra. Donatas Matulevičius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Užkrečiamųjų ligų katedra Donatas Matulevičius ŠERNŲ (Sus scrofa) KEPENŲ PATOLOGIJŲ HISTOLOGINĖ ANALIZĖ HISTOLOGICAL
More informationVERŠELIŲ PLAUČIŲ LIGŲ PATOMORFOLOGINĖ ANALIZĖ / PATHOMORPHOLOGICAL ANALYSIS OF LUNGS DISEASES IN CALVES
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARINĖS MEDICINOS STUDIJŲ PROGRAMA UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA Justinas Gerčas VERŠELIŲ PLAUČIŲ LIGŲ PATOMORFOLOGINĖ ANALIZĖ / PATHOMORPHOLOGICAL
More informationSTUDY CONCERNING ECTOPARASITES INFESTATION IN DOGS AND CATS IN THE TÂRGOVIŞTE-DÂMBOVIŢA AREA
STUDY CONCERNING ECTOPARASITES INFESTATION IN DOGS AND CATS IN THE TÂRGOVIŞTE-DÂMBOVIŢA AREA Mateescu Romaniţa 1, Tudor Poliana 2, Mateescu C. 1 1 Agervet-Târgovişte Clinic, 2 Faculty of Veterinary Medicine
More informationTHE EFFECTS OF CROSSBREEDING ROMANOV EWES WITH WILTSHIRE HORN RAMS ON EWE FERTILITY AND PROGENY PERFORMANCE
THE EFFECTS OF CROSSBREEDING ROMANOV EWES WITH WILTSHIRE HORN RAMS ON EWE FERTILITY AND PROGENY PERFORMANCE Birutė Zapasnikienė, Rasa Nainienė Institute of Animal Science of Veterinary Academy, Lithuanian
More informationKačių išorinės ir vidurinės ausies ligos The external and middle ear diseases in cats
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Asta Zaicevaitė Kačių išorinės ir vidurinės ausies ligos The external and middle ear diseases in cats Veterinarinės
More informationKARVIŲ PERIODO PO ATVEDIMO VERTINIMAS PAGAL BANDOS VALDYMO SISTEMA FIKSUOJAMUS RODIKLIUS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Tomas Jaškauskas KARVIŲ PERIODO PO ATVEDIMO VERTINIMAS PAGAL BANDOS VALDYMO SISTEMA FIKSUOJAMUS RODIKLIUS COW'S
More informationKumelės veislės, folikulo dydžio ir apsivaisinimo sąsaja
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Vitalija Matvejenko Kumelės veislės, folikulo dydžio ir apsivaisinimo sąsaja Comparison of mare s follicle size,
More informationDVIEJŲ (LIETUVOS VIETINIŲ X DANIJOS LANDRASŲ) IR TRIJŲ (LIETUVOS VIETINIŲ X ŠVEDIJOS JORKŠYRŲ X NORVEGIJOS LANDRASŲ) KIAULIŲ VEISLIŲ KRYŽMINIMAS
Dviejų (Lietuvos vietinių x Danijos landrasų) ir trijų (Lietuvos vietinių x Švedijos... ISSN 1392-6144 Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2004, 45, p. 3 14 UDK 636.4.082 DVIEJŲ (LIETUVOS VIETINIŲ X DANIJOS
More informationVisuomenėje įgytos pneumonijos gydymo rekomendacijų apžvalga
Visuomenėje įgytos pneumonijos gydymo rekomendacijų apžvalga REVIEW OF COMMUNITY ACQUIRED PNEUMONIA TREATMENT GUIDELINES Rūta Kavaliauskaitė¹, Edita Puskunigytė¹, Gediminas Urbonas² ¹LSMU MA Medicinos
More informationAdult respiratory tract infections and their treatment with antibiotics in Lithuanian primary health care
Visuomenės sveikata Originalūs straipsniai Adult respiratory tract infections and their treatment with antibiotics in Lithuanian primary health care Asta Palekauskaitė 1, Rolanda Valintėlienė 1, Aušra
More informationLITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES VETERINARY ACADEMY. Faculty of Veterinary Medicine. Arianna Saidi
LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES VETERINARY ACADEMY Faculty of Veterinary Medicine Arianna Saidi GALVIJŲ ŪKIŲ TYRIMAS DĖL PARATUBERKULIOZĖS LIETUVOJE IR KONTROLĖS PLANO PARENGIMAS INVESTIGATION
More informationCHANGES IN ELEKTROCARDIOGRAMM OF COCKER SPANIEL AND GERMAN SHEPHERD DOGS DURING ANAESTHESIA
CHANGES IN ELEKTROCARDIOGRAMM OF COCKER SPANIEL AND GERMAN SHEPHERD DOGS DURING ANAESTHESIA Guntars Avdoško 1, 2, Edīte Birģele 1, Lelde Mencendorfa 2 1 Preclinical Institute, Faculty of Veterinary Medicine,
More informationAnalysis of risk factors influence to bovine infectious respiratory diseases
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Gintarė Žukauskaitė Rizikos veiksnių lemiančių galvijų infekcinių kvėpavimo sistemos ligų plitimą analizė Analysis
More informationDATA ON SOME IXODID TICK SPECIES (ACARI, IXODIDAE) IN THE BALTIC COUNTRIES
NAUJOS IR RETOS LIETUVOS VABZDŽIŲ RŪŠYS. tomas 3 DATA ON SOME IXODID TICK SPECIES (ACARI, IXODIDAE) IN THE BALTIC COUNTRIES ALGIMANTAS PAULAUSKAS, JANA RADZIJEVSKAJA, JURGA TURČINAVIČIENĖ, DAIVA AMBRASIENĖ,
More informationLIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas. Monika Abaravičiūtė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Monika Abaravičiūtė Sportinių žirgų X žirgyne distalinės galūnių dalies ligos, pasireiškimo dažnumas, atsiradimo
More informationŢIRGŲ SKRANDŢIO OPALIGĖS ĮVERTINIMO PALYGINIMAS BENDRU KLINIKINIU IR ENDOSKOPIJOS TYRIMAIS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS JURGITA STATKEVIČIŪTĖ ŢIRGŲ SKRANDŢIO OPALIGĖS ĮVERTINIMO PALYGINIMAS BENDRU KLINIKINIU IR ENDOSKOPIJOS TYRIMAIS
More informationMAŽŲJŲ ŠUNŲ VEISLĖS LIETUVOJE
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA Svetlana Jonikienė MAŽŲJŲ ŠUNŲ VEISLĖS LIETUVOJE Magistro darbas Darbo vadovas: Mindaugas Paleckaitis
More informationRaccoon dog (Nyctereutes procyonoides) and native predators infection pathogens and parasites comparison
BIOLOGIJA. 2014. Vol. 60. No. 1. P. 9 15 Lietuvos mokslų akademija, 2014 Raccoon dog (Nyctereutes procyonoides) and native predators infection pathogens and parasites comparison Zenonas Janulaitis 1, Simona
More informationStafilokokų, išskirtų iš karvių mastitinio pieno, atsparumas antibiotikams
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS MIKROBIOLOGIJOS IR VIRUSOLOGIJOS INSTITUTAS Eglė Derliūnaitė Stafilokokų, išskirtų iš karvių mastitinio pieno, atsparumas
More informationArthropod Parasites of Veterinary importance 2015
Arthropod Parasites of Veterinary importance 2015 VPM-122 Laboratory 6 Prepared by Spencer J. Greenwood PhD, DVM Dept. of Biomedical Sciences Room 2332N AVC North Annex sgreenwood@upei.ca Office phone:
More informationSpecies structure and sex ratio of thrips (Thysanoptera) on winter rye (Secale cereale)
ISSN 1392-3196 Zemdirbyste-Agriculture, vol. 96, No. 4 (2009), p. 260 267 UDK 633.14 324 :632.6/.7 Species structure and sex ratio of thrips (Thysanoptera) on winter rye (Secale cereale) Remigijus ŠMATAS
More informationU Ž S I E N I O K A L B A (A N G L Ų ) Klausymo, skaitymo, rašymo testai 2011 m.
P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14 19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,
More informationSTUDIES ON THE PREVALENCE OF ECTOPARASITES IN OWNED DOGS AND MAJOR RISK INFESTATION TO HUMAN HEALTH IN KARACHI, SINDH PAKISTAN
STUDIES ON THE PREVALENCE OF ECTOPARASITES IN OWNED DOGS AND MAJOR RISK INFESTATION TO HUMAN HEALTH IN KARACHI, SINDH PAKISTAN Mujeeb-ur-Rahman Memon 1*, Jahan Ara Baloch 2, Abdullah G. Arijo 3, Allah
More informationInvestigation of the tick-borne encephalitis virus in Norway
BIOLOGIJA. 2018. Vol. 64. No. 2. P. 172 178 Lietuvos mokslų akademija, 2018 Investigation of the tick-borne encephalitis virus in Norway Marina Sidorenko 1, Jana Radzievskaja 1, Olav Rosef 1, 2, Algimantas
More informationEctoparasites are Major Skin Diseases of Dogs in Gondar, Amhara National Regional State, Ethiopia
International Journal of Animal and Veterinary Advances 3(5): 392-396, 2011 ISSN: 2041-2908 Maxwell Scientific Organization, 2011 Submitted: August 19, 2011 Accepted: October 07, 2011 Published: October
More informationComparison of fine-scale spatial distribution and nest-site selection in great crested grebe (Podiceps cristatus) and coot (Fulica atra)
EKOLOGIJA. 2008. Vol. 54. No. 2. P. 98 10 DOI: 10.2478/V10055-008-0016-y Lietuvos mokslų akademija, 2008 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2008 Comparison of fine-scale spatial distribution and nest-site
More informationKAČIŲ OVARIOHISTEREKTOMIJOS STATISTINIŲ DUOMENŲ IR GIMDOS BEI KIAUŠIDŢIŲ PATOMORFOLOGINIŲ TYRIMŲ ANALIZĖ
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS UŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA MARINA GŢELKO KAČIŲ OVARIOHISTEREKTOMIJOS STATISTINIŲ DUOMENŲ IR GIMDOS BEI KIAUŠIDŢIŲ
More informationLaelapidae mites (Acari: Mesostigmata) infesting small rodents in the Curonian Spit, Lithuania
BIOLOGIJA. 2017. Vol. 63. No. 2. P. 169 176 Lietuvos mokslų akademija, 2017 Laelapidae mites (Acari: Mesostigmata) infesting small rodents in the Curonian Spit, Lithuania Evelina Kaminskienė 1, Jana Radzijevskaja
More informationFEATURES OF THE NEW BREED OF SHEEP IN SERBIA CALLED MIS SHEEP 1. REPRODUCTIVE CHARACTERISTICS AND BODY DEVELOPMENT
FEATURES OF THE NEW BREED OF SHEEP IN SERBIA CALLED MIS SHEEP 1. REPRODUCTIVE CHARACTERISTICS AND BODY DEVELOPMENT Milan P. Petrovic 1, Violeta Caro Petrovic 2, Zoran Z. Ilic 2, Dragana Ruzic Muslic 1,
More informationChanges in Antibiotic Resistance Level of Nosocomial Pseudomonas Aeruginosa Isolates in the Largest University Hospital of Lithuania
78 Medicina (Kaunas) ;47(5):78-83 Changes in Antibiotic Resistance Level of Nosocomial Pseudomonas Aeruginosa Isolates in the Largest University Hospital of Lithuania Dalia Adukauskienė, Agnė Vitkauskaitė,
More informationTHE SITUATION OF ANTIMICROBIAL RESISTANCE OF ENTERIC BACTERIA ISOLATED FROM ANIMAL ORIGIN TO QUINOLONES AND FLUOROQUINOLONES
ISSN 1392-213. VETERINARIJA IR ZOOTECHNIKA (Vet Med Zoot). T. 5 (72). 21 THE SITUATION OF ANTIMICROBIAL RESISTANCE OF ENTERIC BACTERIA ISOLATED FROM ANIMAL ORIGIN TO QUINOLONES AND FLUOROQUINOLONES Modestas
More informationVETERINARINIO VAISTO APRAŠAS
VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS 1. VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS MULTIMAST DRY COW, intramaminė suspensija karvėms 2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS Viename 4,5 g švirkšte yra: veikliųjų medžiagų: neomicino
More informationIMUNOPATOMORFOLOGINIAI GALVIJŲ TUBERKULIOZĖ S POKYČ IAI
IMUNOPATOMORFOLOGINIAI GALVIJŲ TUBERKULIOZĖ S POKYČ IAI Alius Pockevičius 1, Petras Mačiulskis 1, Kazimieras Lukauskas 2 1 Lietuvos veterinarijos akademija, Fiziologijos ir patologijos katedra, Tilžės
More informationEctoparasites: preventive plans and innovations in treatment
Vet Times The website for the veterinary profession https://www.vettimes.co.uk Ectoparasites: preventive plans and innovations in treatment Author : Hany Elsheikha Categories : Companion animal, Vets Date
More informationLABORATORY. The Arachnids. Introduction: Objectives: At the Bench. Laboratory 6 pg. 1
Laboratory 6 pg. 1 LABORATORY 6 Introduction: The Arachnids Adult arachnids are eight-legged arthropods with anterior body segments fused into a cephalothorax bearing walking legs, sensory structures and
More informationThe Arachnids. Be able to recognize a representative mite from each of the following 5 families: Dermanyssidae
Laboratory 7 pg. 1 LABORATORY 7 Introduction: The Arachnids Adult arachnids are eight-legged arthropods with anterior body segments fused into a cephalothorax bearing walking legs, sensory structures and
More informationNEW CLAIM: Simparica: Key Benefits. (sarolaner) chewable tablets ROCK-SOLID FLEA AND TICK PROTECTION FOR DOGS. The only oral product licensed to treat
Simparica: Key Benefits NEW CLAIM: The only oral product licensed to treat Demodex canis, Otodectes cynotis and Sarcoptes scabei 1 35 DAYS ROCK-SOLID FLEA AND TICK Persistent flea & tick killing activity
More informationThe risk of exposure to parasitic mites and insects occurring on pets in Southern Poland
Annals of Parasitology 06, 6(4), 337 344 doi: 0.740/ap604.70 Copyright 06 Polish Parasitological Society Original papers The risk of exposure to parasitic mites and insects occurring on pets in Southern
More informationThe peculiarities of Pseudomonas aeruginosa resistance to antibiotics and prevalence of serogroups
36 The peculiarities of Pseudomonas aeruginosa resistance to antibiotics and prevalence of serogroups Department of Microbiology, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: Pseudomonas aeruginosa;
More informationOF FRIENDS AND FOOD: DOGS IN MEDIEVAL NOVGOROD THE GREAT
Of Friends and Food: Dogs in Medieval Novgorod the Great ANDREI V. ZINOVIEV OF FRIENDS AND FOOD: DOGS IN MEDIEVAL NOVGOROD THE GREAT ANDREI V. ZINOVIEV Abstract Dogs are the earliest domesticated animals,
More informationA Survey on Ectoparasite Infestations in Companion Dogs of Ahvaz District, South-west of Iran
Original Article A Survey on Ectoparasite Infestations in Companion Dogs of Ahvaz District, South-west of Iran B Mosallanejad 1, *AR Alborzi 2, N Katvandi 2 1 Department of Clinical Sciences, Faculty of
More informationControl of Ectoparasites in Dogs and Cats
3 Control of Ectoparasites in Dogs and Cats ESCCAP Guideline 03 Sixth Edition March 2018 1 TABLE OF CONTENTS INTRODUCTION 5 SCOPE 6 PRESENT SITUATION AND EMERGING THREATS 6 BIOLOGY, DIAGNOSIS AND CONTROL
More informationCharacteristic of lifespan and reproduction period of Succinea putris (L.) (Gastropoda: Styllomatophora)
EKOLOGIJA. 2005. Nr. 3. P. 28 33 Lietuvos mokslø akademija, 2005 28 Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 Characteristic of lifespan and reproduction period of Succinea putris (L.) (Gastropoda: Styllomatophora)
More informationPeriprostetinės Sąnarių Infekcijos (PSI) Diagnostikos ir Gydymo Kišeninis Vadovas
Periprostetinės Sąnarių Infekcijos (PSI) Diagnostikos ir Gydymo Kišeninis Vadovas Version 7: 1 October 2017 Dėl individualių rekomendacijų kreiptis į Konsultacijų aptarnavimo centro intertinį puslapį:
More informationA Survey of Ectoparasite Infestations in Stray Dogs of Gwang-ju City, Republic of Korea
Korean J Parasitol Vol. 46, No. 1: 23-27, March 2008 DOI: 10.3347/kjp.2008.46.1.23 A Survey of Ectoparasite Infestations in Stray Dogs of Gwang-ju City, Republic of Korea Jeong-Hyun Chee 1, Jung-Kee Kwon
More informationGeneral Practice Service Willows Information Sheets. Ectoparasites (fleas and other skin parasites) in cats
General Practice Service Willows Information Sheets Ectoparasites (fleas and other skin parasites) in cats Flea Tick Mite Louse Ectoparasites (fleas and other skin parasites) in cats What types of skin
More informationNEMATODŲ TOXOCARA CANIS AUDINIŲ POKYČIAI LEVAMIZOLIO POVEIKYJE IN VIVO
NEMATODŲ TOXOCARA CANIS AUDINIŲ POKYČIAI LEVAMIZOLIO POVEIKYJE IN VIVO Rasa Aukštikalnienė 1, Antanas Vyšniauskas 2, Ona Kublickienė 1 1 Vilniaus universitetas, M. K. Čiurlionio 21/27, LT-2009, Vilnius,
More informationModular Guide Series Control of Ectoparasites in Dogs and Cats
3 Modular Guide Series Control of Ectoparasites in Dogs and Cats There is a wide range of ectoparasites that can infest dogs and cats in Europe. Many ectoparasites may act as vectors of various important
More informationKAUNAS. The second biggest city in Lithuania. Population is about 300,000
KAUNAS The second biggest city in Lithuania Population is about 300,000 Situated in the centre of Lithuania: 100 km from the Lithuanian capital Vilnius 250 km from the port city Klaipėda University of
More informationProfessor Neil Sargison University of Edinburgh Royal (Dick) School of Veterinary Studies Easter Bush Veterinary Centre Roslin Midlothian EH25 9RG
Professor Neil Sargison University of Edinburgh Royal (Dick) School of Veterinary Studies Easter Bush Veterinary Centre Roslin Midlothian EH25 9RG Sheep Health and Welfare Group (SHAWG), National Conference,
More informationREABILITACIJOS PO KLUBØ IR KELIØ SÀNARIØ ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJØ PATIRTIS
3828 Sveikatos mokslai Nr.1 REABILITACIJA REABILITACIJOS PO KLUBØ IR KELIØ SÀNARIØ ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJØ PATIRTIS JÛRATË JAKUBAUSKIENË, JÛRATË KAUNIENË, DARIUS KURLYS, AUDRONË STAUGAITIENË, IRENA ÞEMAITIENË
More informationANNEX I SUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS
ANNEX I SUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS 1 1. NAME OF THE VETERINARY MEDICINAL PRODUCT Simparica 5 mg chewable tablets for dogs 1.3 2.5 kg Simparica 10 mg chewable tablets for dogs >2.5 5 kg Simparica
More informationParasites: Lice, Ticks & Fleas By C.D. Shelton
Parasites: Lice, Ticks & Fleas By C.D. Shelton How to Get Rid of Mites or Lice on Infant Squirrels Cuteness - Squirrels are prone to skin parasites such as lice, fleas, ticks, mange and other mites. Several
More informationExternal Parasites of Goats
External Parasites of Goats Dr. Justin Talley and Dr. Dave Sparks Oklahoma State University Stillwater, OK Introduction Arthropod pests limit production in the goat industry in many ways. External parasites
More informationScience and Art of Flea and Tick Control:
Science and Art of Flea and Tick Control: Michael W. Dryden, DVM, Ph.D. Professor of Veterinary Parasitology Department of Diagnostic Medicine/Pathobiology College of Veterinary Medicine, Kansas State
More informationCanine Care Guide To Demodectic Mange READ ONLINE
Canine Care Guide To Demodectic Mange READ ONLINE Learn the symptoms and treatments of mange in dogs from the Dog Care; VCA Big is the most common form of mange in dogs. It is caused by the Demodex Types
More informationGRUNDFOS INSTRUKCIJA GRUNDFOS ALPHA2 L. Įrengimo ir naudojimo instrukcija ALPHA2 L ALPHA2 L ALPHA2.
GRUNDFOS INSTRUKCIJA GRUNDFOS ALPHA2 L Įrengimo ir naudojimo instrukcija ALPHA2 L AL LPHA2 ALPHA2 L ALPHA2 www.grundfos.com EB atitikties deklaracija Mes, Grundfos, su visa atsakomybe pareiškiame, kad
More informationWe are IntechOpen, the world s leading publisher of Open Access books Built by scientists, for scientists. International authors and editors
We are IntechOpen, the world s leading publisher of Open Access books Built by scientists, for scientists 3,700 108,500 1.7 M Open access books available International authors and editors Downloads Our
More informationThe Prevalence of Ectoparasites on Sheep and Goats at EL Khoms Region Libya.
The Prevalence of Ectoparasites on Sheep and Goats at EL Khoms Region Libya Mohamed M. A. Elsaid 1, Emhemed Omer El-Arifi 1, and Abdunnaser A. El-Buni 3 1 Faculty of Medical Technology University of Tripoli
More informationPREPARATION FOR THE EXAMINATION SAVC REGISTRATION EXAMINATION VETERINARY TECHNOLOGISTS
PREPARATION FOR THE EXAMINATION SAVC REGISTRATION EXAMINATION VETERINARY TECHNOLOGISTS - 2018 Introduction The South African Veterinary Council (SAVC) registration exam is open to foreign candidates who
More informationReview of the Parasites of Large Animals
LABORATORY Laboratory 10 Pg. 1 10 Introduction: Review of the Parasites of Large Animals In labs 2 through 10 we presented you with the various parasites of veterinary importance in a taxonomic manner.
More informationExternal Parasites of Goats
Oklahoma Cooperative Extension Service EPP-7019 External Parasites of Goats Justin Talley Department of Entomology and Plant Pathology Dave Sparks D.V.M. Area Extension Food Animal Quality and Health Specialist
More informationLITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES VETERINARY ACADEMY Faculty of Veterinary Medicine. Alex-Sander Myhre
LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES VETERINARY ACADEMY Faculty of Veterinary Medicine Alex-Sander Myhre Canine pyometra: the efficiency of medical treatment of pyometra Šunų piometra: piometros medikamentinu
More informationLIETUVOS KERŠULIŲ (COLUMBA PALUMBUS) SARCOCYSTIS COLUMBAE IDENTIFIKACIJA
IDENTIFICATION OF SARCOCYSTIS COLUMBAE IN WOOD PIGEONS (COLUMBA PALUMBUS) IN LITHUANIA Petras Prakas 1, Dalius Butkauskas 1, Aniolas Sruoga 2, Saulius Švažas 1, Liuda Kutkienė 1 1 Nature Research Centre,
More informationPush flea protection forward
Push flea protection forward Advantage Multi (imidacloprid + moxidectin) pushes protection forward The imidacloprid in prescription-only Advantage Multi starts working through contact fleas don t have
More informationCANINE ARTHROPODS: MITES & TICKS
PARASITE PROTOCOLS FOR YOUR PRACTICE Recommendations from the Companion Animal Parasite Council CANINE ARTHROPODS: MITES & TICKS R. William Stich, MS, PhD I. Craig Prior, BVSc, CVJ University of Missouri
More informationParasitic. Diseases of Wild Mammals
SECOND Parasitic EDITION Diseases of Wild Mammals Parasitic SECOND EDITION Diseases of Wild Mammals Edited by William M. Samuel Margo J. Pybus A. Alan Kocan Iowa State University Press / Ames William M.
More informationInsects of Veterinary Importance
Laboratory 7 Pg. 1 LABORATORY 7 Insects of Veterinary Importance Introduction: Insects are six-legged arthropods that develop via simple or complete metamorphosis in a wide variety of ecological niches,
More informationAn Elucidation of Ecoepidemiological Aspects of Ectoparasites Infesting Selected Dog Population of Punjab, Pakistan
Scholar s Advances in Animal and Veterinary Research, 2(3): 177-188 ISSN (p): 2409-5281 ISSN (e): 2410-1540 http://www.mrscholar.com Research Article An Elucidation of Ecoepidemiological Aspects of Ectoparasites
More informationRacionalaus antibakteriniø vaistø vartojimo algoritmo átaka Staphylococcus aureus atsparumo antibiotikams kitimui
54 R. Bagdonas, A. Tamelis, R. Rimdeika, M. Kiudelis, V. Jankûnas ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2006, 4(1), p. 54 58 Racionalaus antibakteriniø vaistø vartojimo
More informationProceedings of the World Small Animal Veterinary Association Sydney, Australia 2007
Proceedings of the World Small Animal Veterinary Association Sydney, Australia 2007 Hosted by: Australian Small Animal Veterinary Association (ASAVA) Australian Small Animal Veterinary Association (ASAVA)
More informationANNEX I SUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS
ANNEX I SUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS 1 1. NAME OF THE VETERINARY MEDICINAL PRODUCT MiPet Easecto 5 mg chewable tablets for dogs 1.3 2.5 kg MiPet Easecto 10 mg chewable tablets for dogs >2.5 5 kg
More informationANNEX I SUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS
ANNEX I SUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS 1 1. NAME OF THE VETERINARY MEDICINAL PRODUCT Simparica 5 mg chewable tablets for dogs 1.3 2.5 kg Simparica 10 mg chewable tablets for dogs >2.5 5 kg Simparica
More informationLD9. MAIKELSONO INTERFEROMETRAS
1 Darbo tikslas Įgyti žinių apie šviesos interferenciją, išnagrinėti Maikelsono (Michelson) interferometro sandarą, veikimo principus ir taikymo galimybes. Užduotys 1. Išmatuoti monochromatinės spinduliuotės
More informationGERMANAI, BALTAI, ALANAI: BURTŲ TECHNIKŲ PARALELĖS
GERMANAI, BALTAI, ALANAI: BURTŲ TECHNIKŲ PARALELĖS GINTARAS BERESNEVIČIUS 1. BURTŲ METIMO TECHNIKOS IR AUSPICIJOS Būrimo technikos pasaulio maginėse praktikose bei religijose pakankamai įvairios, bet yra
More informationEctoparasite Prevalence in Small Ruminant Livestock of Ginir District in Bale Zone, Oromia Regional State, Ethiopia Tesfaye Belachew 1 *
Journal of Veterinary Science Volume 1 Issue 1 Research Article Open Access Ectoparasite Prevalence in Small Ruminant Livestock of Ginir District in Bale Zone, Oromia Regional State, Ethiopia Tesfaye Belachew
More informationAntibiotikų efektyvumo išsaugojimo svarba
Antibiotikų efektyvumo išsaugojimo svarba dr. Rolanda Valintėlienė, Higienos institutas Pranešimo struktūra Antimikrobinis atsparumo problema Kodėl svarbus antibiotikų efektyvumo išsaugojimas Kodėl svarbus
More informationFleas, lice and mites on scrub ~ares (Lepus saxatilis) in Northern and Eastern Transvaal and in KwaZulu-Natal, South Africa
Onderstepoort Journal of Veterinary Research, 62:133-137 (1995) Fleas, lice and mites on scrub ares (Lepus saxatilis) in Northern and Eastern Transvaal and in KwaZulu-Natal, South Africa J.P. LOUW 1, I.
More informationstronghold PLUS ROCK-SOLID FLEA AND TICK PROTECTION
stronghold Introducing STRONGHOLD PLUS PLUS selamectin/sarolaner ROCK-SOLID FLEA AND TICK PROTECTION STRONGHOLD PLUS protects cats from a broad-spectrum of parasites NOW INCLUDING 4 PROMINENT SPECIES OF
More informationSummary of Product Characteristics
Summary of Product Characteristics 1 NAME OF THE VETERINARY MEDICINAL PRODUCT Seresto 1.25 g + 0.56 g, collar for dogs 8 kg 2 QUALITATIVE AND QUANTITATIVE COMPOSITION Active substances: One collar of 38
More informationPesky Ectoparasites. Insecta fleas, lice and flies. Acari- ticks and mites
Pesky Ectoparasites Parasite control should be at the forefront of every pet owner s life as all animals have the propensity to contract numerous ones at one stage or another. They are a challenge to the
More informationEfficacy of an imidacloprid/flumethrin collar against fleas and ticks on cats
Stanneck et al. Parasites & Vectors 2012, 5:82 RESEARCH Open Access Efficacy of an imidacloprid/flumethrin collar against fleas and ticks on cats Dorothee Stanneck 1*, Eva M Kruedewagen 1, Josephus J Fourie
More informationAbstract. Josephus J Fourie1*, Ivan G Horak1,2, Christa de Vos1, Katrin Deuster3, Bettina Schunack3. *
Parasitol Res (2015) 114 (Suppl 1):S109 S116 DOI 10.7/s00436-015-4517-9 Ectopar asites Comparative Speed of Kill, Repellent (anti-feeding) and Acaricidal Efficacy of an Imidacloprid/Flumethrin Collar (Seresto
More information~nhii-riniz kro!iiai ' DAKTRRWIS ATJDEEYGTI
Draugas Vasara, Summer,?date, 1975 1 ROAS MEDCfNOS 8th ANNUAL MED hthemum SHOW ~raugas 82019 77. Nr. 195(33) p. 5 NORTHERN VRGNA FlNE ARTS ASSOCATON The Athenaeum 201 Prince Street Alexandria, Virginia
More informationBRAVECTO HOW TO GET THE BEST RESULTS FOR YOUR DOG
BRAVECTO HOW TO GET THE BEST RESULTS FOR YOUR DOG BRAVECTO Your vet has prescribed BRAVECTO as a tick and flea treatment for your dog. This leaflet will answer some of the questions that you may have
More informationBandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas
Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas Bandomojo ekologinio tinklo Pietų Lietuvoje sukūrimas Development of a PILOT ECOLOGICAL NETWORK in the Southern Lithuania Bandomojo ekologinio tinklo
More informationSUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS
SUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS 1. NAME OF THE VETERINARY MEDICINAL PRODUCT Seresto 4.50 g + 2.03 g, collar for dogs > 8 kg [AT, BE, CY, DE, DK, EL, ES, FI, FR, IE, IS, IT, LU, NL, NO, PT, SE, UK] Foresto
More informationANNEX I SUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS
ANNEX I SUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS 1 1. NAME OF THE VETERINARY MEDICINAL PRODUCT NexGard 11 mg chewable tablets for dogs 2 4 kg NexGard 28 mg chewable tablets for dogs >4 10 kg NexGard 68 mg chewable
More informationHOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA REANIMACIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE
HIGIENOS INSTITUTAS HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA REANIMACIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE PROTOKOLAS VILNIUS 2016 M. 2 TURINYS 1. Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros
More informationANNEX I SUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS
ANNEX I SUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS 1 1. NAME OF THE VETERINARY MEDICINAL PRODUCT Advocate 40 mg + 4 mg spot-on solution for small cats and ferrets Advocate 80 mg + 8 mg spot-on solution for large
More informationEctoparasites (Arthropod parasites)
Ectoparasites (Arthropod parasites) Arthropoda: The word arthropoda is derived from the Greek words arthros- a joint, and podos-a foot. The phylum has therefore, members with jointed legs. The body of
More informationVeterinary Parasitology Arthropod Parasites - Review
Veterinary Parasitology Arthropod Parasites - Review Melanie Buote DVM, DACVP, PhD Candidate Office: 3319 North Annex, Office phone #620-5106 Cell phone #628-5915 mabuote@upei.ca Outline Protozoan parasites
More informationEctoparasitic infections: aetiology, impacts and identification of mites
Vet Times The website for the veterinary profession https://www.vettimes.co.uk Ectoparasitic infections: aetiology, impacts and identification of mites Author : Filippo De Bellis Categories : Vets Date
More informationMITES AND TICKS CHAPTER 3
CHAPTER 3 MITES AND TICKS LEARNING OBJECTIVES After you finish studying this chapter, you should be able to: Describe how mites and ticks differ from insects. Understand the ways that mites can negatively
More informationPrevalence of Ectoparasites on Small Ruminants in and Around Gondar Town
American-Eurasian Journal of Scientific Research 7 (3): 106-111, 01 ISSN 1818-6785 IDOSI Publications, 01 DOI: 10.589/idosi.aejsr.01.7.3.648 Prevalence of Ectoparasites on Small Ruminants in and Around
More information